Lietuvių kalbos žinių nereikėtų demonstruoti tik lituanistams.
„Tai galėtų nebūtinai būti prievartinis, atestacinis, algos mažinimo, išmetimo iš darbo pasitikrinimas. Štai žmonės eina rašyti Nacionalinio diktanto. Galbūt tuo pačiu principu ir pedagogai galėtų pasitikrinti“, – DELFI sakė D. Pavalkis, šią idėją trečiadienį pristatęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje.
Ministras primena, kad raštingumas priklauso ne tik nuo lituanistų, bet ir nuo kitų mokytojų, tėvų, diktorių, laidų vedėjų. Jo tvirtinimu, visa ši erdvė turi įtakos lietuvių kalbos mokymuisi.
Taps Damoklo kardu ir susidorojimo priemone?
Dauguma Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių neslėpė nustebimo ir idėjos plačiau nekomentavo. „Mėgstame kraštutinumus, taip jau Lietuvoje yra“, – replikavo komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė.
Pasak jo, vien ugdymo programų ar egzaminų tvarkų koregavimai nepadės išspręsti raštingumo problemos. G. Steponavičiaus teigimu, jeigu norime, kad vaikai būtų atitinkamai paruošti, juos ruošiantys mokytojai taip pat turi turėti atitinkamus kvalifikacijos gebėjimus.
Profsąjunga įžvelgia proginę kampaniją
„Šių dalykų patikrinimas, išskyrus dalykinių žinių, įtrauktas į mokytojo atestaciją. Atestacijos metu ne lituanistai mokytojai turi įrodyti, kad jų kalbos kalbos kultūra yra tam tikro lygio. Tai jau tam tikras patikrinimas. O išskirti vieną mokytojo darbo sritį – lietuvių kalbą – ir pradėti tikrinti tam, kad neva tai pagerintų moksleivių raštingumą – tuo labai abejoju. Net jei dalies mokytojų kalbos kultūra nėra tinkamo lygio, tai tiesiogiai mokinių raštingumui neatsiliepia. Dėl to šį sumanymą vertinčiau kritiškai ir labai atsargiai, tai labiau panašu į tam tikrą proginę kampaniją – ieškant būdų, kaip spręsti problemą, bandoma šokti į mokytojų daržą“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.
Jo manymu, mokinių raštingumo klausimą reikėtų spręsti dirbant su mokiniais ir tiesiogiai kalbos mokančiais lietuvių kalbos mokytojais.