„Pirma problema yra ta, kad žmonės, matyt, per mažai myli vienas kitą, per mažai gimdo vaikų ir dar be to išvažiuoja. Čia yra švietimo kaip sistemos pagrindinė problema, nes vaikų trūkumas, studentų trūkumas, iniciatyvios darbo jėgos trūkumas kuria problemą, - pastebėjo ministras per konferenciją „Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija. Nuo ko pradėsime?“. - Antroje vietoje yra švietimo finansavimo kreivės važiavimas žemyn.“
Jis teigė, jog vylėsi, kad tikrove taps premjero Algirdo Butkevičiaus pasakyti žodžiai, jog finansavimas švietimui nebus mažinamas dėl mažėjančių mokinių srautų.
„Jeigu (finansavimas švietimui - DELFI) būtų mažinamas kaip buvo planuota dar 60 mln. litų, mes būtume ties 4,67 proc. riba, dabar mes būsime ties 4,71 proc. BVP riba ir tai yra iš esmės geriau“, - sakė D. Pavalkis.
Imsis profesinio mokymo reformos
Kalbėdamas apie profesinį mokymą, D. Pavalkis dėstė, jog tai yra grandis, per kurią galima įtraukti jaunimą į darbo rinką.
Anot jo, kaip ir aukštasis mokslas ėjo lengviausiu vadybos specialistų rengimo keliu, taip ir profesinės mokyklos juo keliauja.
„Mes bandysime rasti vidurkį tarp to, kas jau yra padaryta, ir to, ką visoje Europos Sąjungoje aktyviai propaguoja Vokietija ir Austrija“, - pažadėjo D. Pavalkis.
Specialistai tokie geri, kad padirba kelis mėnesius ir į Norvegiją
Ministras dėstė, jog karjeros stebėsenos sistema rodo, jog mokyklos gali pasigirti, jog paruošė puikių specialistų darbo rinkai.
„Šiais metais pirmą kartą padarėme beveik valstybinį suvirinimo egzaminą, - pasakojo D. Pavalkis. - Baigėsi tuo, kad net 18 žmonių išlaikę egzaminus gavo tarptautinį sertifikatą. Tai yra, iš vienos pusės jūs girdite, trūksta suvirintojų Klaipėdos laivų remonto įmonėms, bet kai mes juos paruošėme, jie padirbo metus, gavo 15-20 tūkst. litų algos ir išvažiuoja į Norvegiją. Ir vėl mes ruošiame, jie truputėlį pasimoko, pavirina ir vėl išvažiuoja. Taip kad šita sistema tęsiasi ir toliau, bet jokiu būdu negalima sakyti, kad mes turime blogą profesinio rengimo sistemą.“
Pasak jo, ši karjeros stebėsena turėtų duoti argumentų švietėjams diskutuojant su pramonininkais, kurie „vis nori įsivežti kokį vieną kitą kiną ar vietnamietį“.