LVA studentams savo žinias perteikia žymūs specialistai. Praktiniai jaunimo įgūdžiai tobulinami akademijos Smulkių, Stambių gyvūnų klinikose, Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre, laboratorijose, pavyzdžiui, Gyvulinių žaliavų (skerdenų) kokybės vertinimo, K.Janušausko gyvūnų genetikos, Imunologijos, Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos.
Tačiau iš pradžių pradinių kursų studentai supažindinami su pačiais pagrindais. Gyvūnus jie išnarsto po kaulelį, raumenėlį, kurių muliažus dėstytojai atneša į paskaitas auditorijose. Studentams tenka ir patiems narstyti gaišenas, bandant pasitikrinti ir pagilinti teorines žinias.
Operavo erelį
Dešimtmetį gyvuojanti dr. L.Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinika per dieną sulaukia apie 15-20 pacientų. “Dažniausiai tai būna žmonių augintiniai, privačių gydymo įstaigų pacientai”, - pasakojo klinikos direktorius Saulius Laurusevičius.
Šioje klinikoje studentai - dažni svečiai. Jie čia atlieka praktiką. Penktakursiai dirba veterinarijos gydytojų asistentais, leidžia vaistus, o jaunesniems praktikantams patikimos ne tokios atsakingos užduotys, pavyzdžiui, apžiūrėti pacientus. Studentai išmoksta gydyti ne tik paplitusius gyvūnus, bet ir labai retus.
Vasarą klinikos veterinarijos gydytojas Juozas Kvalkauskas operavo jūrinio erelio lūžusią koją. Kaulai buvo sujungti panaudojant plieninį strypą ir įtvarą. Paukštis buvo apgyvendintas specialiai jam paruoštame bokse akademijos Stambių gyvulių klinikose.
Privalo atidirbti
Tuomet ereliui kompaniją palaikė arkliai, karvės, paršeliai, avys ir ožkos. Būtent jie gydomi Stambių gyvūnų klinikoje. Neužkrečiamų ligų katedros vedėjui e. doc. p. dr. Andriui Kučinskui mus vedžiojant po savo valdas sutikome nemažai besidarbuojančių studentų.
Vieni šėrė arklius, kiti plovė, valė gardus, operacinę. Pirmojo ir antrojo kurso studentams yra privalomi budėjimai klinikose. Kiekvienas studentas čia turi atidirbti po penkias šešias dienas per pusmetį.
“Jei žmogus neįsivaizduoja, kur stoja mokytis, tai ko jis čia stoja?” - sakė pirmakursė Romena Augustinaitytė, paklausta, kaip reaguoja į tokius budėjimus. Mergina teigė pripratusi dirbti. Visas savo vasaras ji praleidžia prižiūrėdama gyvūnus. “Jau seniai noriu būti veterinare. Patinka gyvūnai”, - kalbėjo studentė, tvarkydama arklides.
“Žirgus šukuojam, šeriam, vedžiojam”, - pasakojo apie savo pareigas mergina ir tikino, kad kai kurie pirmakursiai bijo, bodisi gyvūnų. “Ateina panelių, jų nagai - po du kilometrus”, - nusijuokė būsimoji veterinarė.
Antrakursė Aušra Binkauskaitė su klinikos gyvūnais praleidžia daug daugiau laiko nei kiti studentai. Ji klinikoje įsidarbino. “Turiu žirgų priežiūros patirties, jodinėju, todėl ir įsidarbinau čia. Mokytis patinka viską, kas susiję su gyvūnais. Neįdomiausia - chemija, lietuvių kalba”, - sakė A.Binkauskaitė, paklausta, ar studijos akademijoje jai įdomios.
Patinka preparuoti
Operacinę plovusi antrakursė Evelina Dirgėlaitė sakė, į akademiją įstojusi iš dalies atsitiktinai. “Gyvūnai patinka, tačiau pirmiausia norėjau stoti kitur”, - kalbėjo mergina.
Studijomis ji patenkinta. “Labiausiai patinka preparuoti, - sužybsi akimis E.Dirgėlaitė. - Visi ten alpsta, nes ir kvapas būna bjaurus, bet man nieko. Mėgstu dėl to, kad galiu apžiūrėti gyvūnų organus, pamatyti, kaip jie išsidėstę. Aš - iš kaimo. Gal todėl nebaisu?” - spėliojo studentė.
Didžiulėje operacinėje, kurią ji tvarkė, buvo gydoma karvė. “Ji sunkiai veršiavosi. Veršelį ištraukė nebegyvą, matėte prie įėjimo. Operacijos tam neprireikė”, - aiškino A.Kučinskas.
A.Kučinskas teigė, kad po pirmojo kurso atkrenta apie trečdalis studentų. Vienų lūkesčiai akademijoje nepasitvirtina, kiti supranta, kad apsiriko pasirinkdami šią sritį, kiti čia stojo mokytis aklai - tik dėl aukštojo išsilavinimo.
“Kai kurie galvoja, kad visą gyvenimą galės dirbti tik su šuniukais ir kačiukais. Tačiau studijuojant visiems privaloma išmokti gydyti ir stambiuosius gyvūnus”, - sakė A.Kučinskas.
Katedros vedėjas džiaugėsi, kad vis daugiau studentų fanatikų gerąja prasme”. “Jie žino, ko nori, turi ryžto mokytis”, - kalbėjo A.Kučinskas.
Pasak jo, atsiranda nauja sritis - žirgų veterinarija. “Daugėja jų augintojų”, - sakė A.Kučinskas, savo teiginį galintis pagrįsti pacientų skaičiumi. Šiuo metu klinikoje gydomi 4 žirgai. Čia gyvena ir vienas buvęs pacientas.
Į akademijos veterinarus kreipėsi gyventojas, kuris su savo augintiniu pakliuvo į avariją. Į vežimą trenkėsi girto žmogaus vairuojamas automobilis. “Arkliui buvo nutrauktos kojų sausgyslės, mes jį išgydėm. Savininkas, po avarijos likęs neįgalus, sakė gyvūnu nebegalėsiantis pasirūpinti ir atidavė jį mums”, - pasakojo A.Kučinskas.
Šioje klinikoje gyvūnai ne tik gydomi, bet ir atliekamos šviežios bei įšaldytos spermos po atšildymo morfologinis ir gyvybingumo įvertinimas.
Atsakinėti - pas profesorių į namus
Vieniems studentams stiprinant praktinius įgūdžius kiti mokėsi auditorijose. Į jas dėstytojai retai užsuka tuščiomis. Dažnai - su įvairiausiais gyvūnų kūno dalių pavyzdžiais. Jos atkeliauja iš nediduko kambario.
“Tai katedros muziejus. Mes jo per daug nereklamuojame”, - sakė profesorius mokslų daktaras Linas Daugnora, vedžiodamas po Anatomijos muziejų. Beveik visus jame esančius skeletus labai seniai surinko doc. dr. Vladimiras Starostinas. “Iš Vokietijos pirko ponio skeletuką. Šitie indai taip pat Smetonos laikais pirkti”, - rodė L.Daugnora.
Naujausias eksponatas - žirafos Nendrės skeletas. Ji gyveno Kauno zoologijos sode. “Kai nugaišo, Zoologijos muziejus jos neėmė, pasiūlė mums”, - pasakojo L.Daugnora. Gyvūną mokslininkai ilgai kaip šaltieną virė, kol iš mėsos išsinėrė kaulai. “Čia turim virtuvę. O kitoje aukšto pusėje buvo įrengtas butas. Jame gyveno profesorius doc. dr. Zigmas Mockus. Mano vyresni kolegos prisimena, kad pas profesorių į namus eidavo kolokviumo atsakinėti”, - nusišypsojo L.Daugnora.
“O šitas vienkupris, - parodė į skeletą profesorius, - iš Vidurinės Azijos buvo atsivežtas kuprinėse. Ne visas, tik kaulai”. Netoliese eksponuojami ir Bengalijos tigro kauliukai. “Jis buvo Berlyno cirko artistas, 1939 metais gastroliavęs Lietuvoje. Čia per pasirodymą jis sukandžiojo patelę. Buvo nuspręsta, kad jis pasiuto. Taip atiteko mums”, - pasakojo mokslininkas. Muziejuje yra ir žmogaus skeletas. “Vieną studentę čia netyčia užrakinom ir per vasarą pamiršom. Va kas liko”, - juokavo L.Daugnora.
Be veterinarijos gydytojų, LVA taip pat rengiami maisto saugos, gyvulininkystės technologijos specialistai.