Žurnalas „Veidas“ pirmadienį 16-tą kartą paskelbė Lietuvos universitetų reitingą. Jame vėl pirmauja Vilniaus universitetas, į antrąją vietą iš pernai užimtos ketvirtosios pakilo Kauno technologijos universitetas, trečias šiemet – Vytauto Didžiojo universitetas, kuris pernai buvo antras.
Ketvirtas – Mykolo Romerio universitetas (MRU), penktas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Šeštoje vietoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).
„Kaip bebūtų vertinamas LSMU, medicina yra žymiau aukščiau už, sakykime, VDU, juo labiau MRU. (…) Mano reitingai, be abejo, būtų visiškai kitokie“, – paprašytas pakomentuoti „Veido“ paskelbtą universitetų reitingą, sako B. Burgis.
Jis kelia klausimą, ar reitingo rengėjai geba įvertinti visą universitetą, kokiais kriterijais remiasi, kiek jie yra objektyvūs, prasmingi. B. Burgio nuomone, vargu, ar žurnalo pajėgumai leidžia profesionaliai reitinguoti.
Dėl to, sako B. Burgis, protingi gimnazistai ir jų tėvai pagal reitingus studijų nesirinks. Tačiau reitingas sukuria bendrą foną mažiau išprususiems, dėl to reitinguoti reikia atsargiai.
Kad moksleiviai stoja, dar nereiškia, kad universitetas geras
Dviem „tikromis rimtomis specialybėmis“ B. Burgis laiko mediciną ir kompiuteriją. Taip jis atsako, kurie universitetai, jo nuomone, Lietuvoje geriausi. „Tačiau yra universitetai, kurie dirbtinai sukurti, dirbtinai kuria mokslą ir, švelniai pasakysiu, iš dūmų virvę veja. Žmonės, kurie tuo domisi, žino, bet aš neįvardinsiu, nes į kalėjimą pasodins“, – dėstė B. Burgis.
Todėl jis siūlo žiūrėti giliau: kas universitete dirba, ar jame tikrai mokslas, ar tik mokslo imitacija, ar baigęs tokius mokslus gyvenime būsi patenkintas savimi, ar gausi tik diplomą, ar ir išsilavinimą bei erudiciją.
Pasak B, Burgio, tai, kad moksleiviai stoja, dar nereiškia, kad universitetas geras. Kartais žmonės ir į užsienį stoja vien dėl to, kad ten lengva įstoti, mano, kad studijuoti užsienyje prestižas. Pašnekovo tvirtinimu, reikia žiūrėti, kur stoja išprusę ir geriausi studentai.
„O ten, kur susirenka minia, gali būti tik diplomų išrašymo įstaiga. Tokių ir Lietuvoje turime, stojimo srautas dar nieko nereiškia, jį galima nesunkiai padidinti: užtenka tik nuleisti studijų kartelę ir iš karto srautas padidės“, – kalbėjo B. Burgis.
J. Kučinskaitė: kad nereitinguotume, siūlo reklamuotis
„Pasiteisinimų yra įvairių, aiškina, kad mes kažko neįvertinome. Tačiau tie, kurie reitingo pabaigoje, visada sugalvos, kodėl atsidūrė apačioje, kodėl reitingavimo sistema netobula ir yra keistina. Tie, kurie reitingo viršuje, dažniausiai būna patenkinti“, – DELFI sakė J. Kučinskaitė.
Pasak J. Kučinskaitės, pasaulyje daug įvairių reitingavimo sistemų. „Veidas“ daugiausia remiasi Šanchajaus reitingavimo sistema, atsižvelgia į tai, kaip universitetai reitinguojami kitose valstybėse, žiūri, kaip tą daro užsienio žiniasklaida. Atsižvelgiama ir į Lietuvos specifiką.
Daugiausia dėmesio šiųmetiniame reitinge skirta universiteto vykdomai mokslo ar meno veiklai bei darbo rinkai – tirta, ar absolventai įsidarbina. Nemažai dėmesio skirta ir universitetų tarptautiškumui.
J. Kučisnskaitė atskleidė, kad dalis universitetų, vengdami reitingvimo, siūlo reklamuotis.
„Pas mus reklamos skyrius griežtai atskirtas nuo žurnalistų veiklos. (…) Kartais bando išklausti, kurioje vietoje universitetas bus – esą mes nežinome, mus verta čia ateiti reklamuotis, ar ne, jei bus žema vieta, gal ir neateisime. Tokie dalykai nemalonūs, tokių bandymų buvo, ko anksčiau tikrai nebūdavo“, – pasakojo J. Kučinskaitė.
Jos teigimu, prieš keletą metų vienas menų universitetas pasikvietė „Veido“ vyriausiąjį redaktorių ir pareiškė: mes esame unikalūs, jūs mūsų negalite reitinguoti. Kad nebūtų reitinguojamas, universitetas žurnalą žadėjo spausti per Švietimo ir mokslo universitetą.
Kai universitetas sužinojo, kad planas neišdegs, pažadėjo metams į priekį užsisakyti reklamos. „,Mūsų redaktorius pasakė „ne“ – nepaisant to, ar reklamuositės, ar ne, vis vien būsite reitinguojami“, – teigė J. Kučinskaitė.
