Studijuoti valstybės finansuojamose vietose universitetuose pagrindinio priėmimo metu pakviesti 11 566 studentai. 12 342 asmenys pakviesti studijuoti mokamose vietose. Iki ketvirtadienio jie turėjo apsispręsti, ar pasirašyti studijų sutartis.
„Galime grubiai planuoti, kad sutartis yra pasirašę 80-90 proc. pakviestųjų į mokamas vietas. Štai Kauno technologijos universitete už mokslus sutiko mokėti 90 proc. pakviestųjų. Esame nustebę – juk ir kolegijų sektoriuje yra laisvų vietų“, - DELFI sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.
Pasak P. Žiliuko, akivaizdžiai matyti, kad programos, pritraukusios nors keletą studijų krepšelių, sėkmingai bus užpildytos už studijas mokančiais studentais. Štai Lietuvos kūno kultūros akademija pritraukė tik 135 krepšelius, tačiau ketvirtadienį jau turėjo per 400 sutarčių su mokančiais už mokslą. Per 100 mokančių už studijas pritraukė Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos žemės ūkio universitetas – iki 600.
LAMA BPO prezidento nuomone, tai rodo, kad studentams labai svarbu studijuoti universitete. „Taip pat, ko gero, buvo spustelėta mažinant priimamų studijuoti į universitetus skaičių – 30 proc., matyt, buvo per daug“, - svarstė pašnekovas, kartu sutikdamas, kad priimamų studentų skaičių reikėjo mažinti.
P.Žiliukas pripažįsta problemą, kad konkurso į mokamas vietas praktiškai nebuvo – priimti visi norintys, tad ateityje procesą reikėtų prižiūrėti.
Gautų studijų krepšelių atsisakė tik 70 pakviestųjų studijuoti. Pašnekovo teigimu, tokio mažo skaičiaus dar niekada nėra buvę, nes įprastai nemokamos vietos universitetuose atsisakydavo apie 6 proc. pakviestųjų.
Neaišku, ar išgalės mokėti vėliau
Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU), Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos veterinarijos akademija buvo tarp aukštųjų, šįmet pritraukusių gerokai mažiau valstybės finansuojamų studentų palyginti su pernai. Sužinojus priėmimo rezultatus nuogąstauta, kad dalies studijų programų reikės atsisakyti, tačiau dalį jų pavyko užpildyti studentais, sutinkančiais mokėti už studijas.
„Nė vienai studijų programai grėsmės šiuo momentu nėra, programos, kurios buvo anksčiau, bus ir šiais metais, tik visas reikalas, kad vyraus ne valstybės finansuojamose vietose studijuojantys, o mokantys už studijas. Tačiau tokios vietos nestabilios – šiandien studentus turime, tačiau nereiškia, kad jie išliks per visas studijas ir taps absolventais“, - teigė LŽŪU studijų prorektorius Jonas Čaplikas.
Trečiadienio vakarą į LŽŪU mokamas vietas jau buvo priimti 565 studentai iš 698 pakviestųjų. Vadinasi, apie 82 proc. sutiko už studijas mokėti visą kainą.
Kadangi į mokamas vietas įstojo studentai su žemais balais, J. Čapliko teigimu, neaišku, ar jie bus pajėgūs studijuoti universitete. Visgi jis tikina, kad studijų kokybei nuolaidų daroma nebus. Be to, sunkmečio metu nėra aišku, ar dabar sutinkantys mokėti už studijas tai išgalės po pusmečio ar vėliau.
N.Putinaitė: stojantieji renkasi racionaliau, o ne ten, kur pigiau
„Galbūt svarbu ne startinė, o galutinė pozicija – žmogus ir su žemesniais balais gali per kelis metus pasiekti labai gerų rezultatų“, - mano švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė
Pasak N. Putinaitės, sutinkančių mokėti už studijas skaičius nebūtinai rodo veržimąsi studijuoti į universitetus – tai gali būti susiję su konkrečia specialybe ir konkrečia studijų programa. Jos nuomone, stojantieji renkasi racionaliau, o ne ten, kur pigiau.
Mokslo ir studijų įstatymas Švietimo ir mokslo ministerijai numato teisę įdėti apribojimus ir nustatyti žemutinę stojimo ribą į valstybės finansuojamas vietas. Tačiau pagal įstatymą negalima kontroliuoti už save mokančių studentų stojimo žemutinio balo.
Minimalius kriterijus, pagal kuriuos priima studentus, gali nusistatyti pačios aukštosios mokyklos. Pasak N. Putinaitės, reikės daryti išvadas, jei nebus iš universiteto iškritusių žmonių.
LSS: turi pinigų – studijuok, kur nori
„Panašu, kad nei patys stojantieji, nei tie, kurie planuoja nemokamas studijų vietas, iš tiesų dabartinėje situacijoje dar nemato didelio skirtumo tarp to, ką turėtų veikti universitetai ir kolegijos. Studijų programos jose yra labai panašios turiniu, kartojasi, tačiau skiriasi sąlygos, įvaizdis, stereotipai ir nuomonės. Dabartiniai skaičiai greičiausiai pademonstruoja, kad skirtumas tarp universitetų ir kolegijų teikiamo išsilavinimo iš tikrųjų vis dar egzistuoja žmonių vertinimuose“, - situaciją komentavo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis.
D.Dikšaitis spėja, kad dar likęs požiūris, kad lengviau įsidarbinsi ir ateityje geriau gyvensi baigęs universitetą.
Jis priminė, pagal praėjusių metų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, valstybė aukštosioms mokykloms negali drausti priimti studentų, kurie už studijas moka patys. „Tai reiškia, kad kažkokios ypatingos atrankos, jei pačios aukštosios nenori, būti ir negali. Kitaip sakant, jei turi daug pinigų, nors ir nesi labai gabus, gali studijuoti kur tik nori“, - kalbėjo D. Dikšaitis.
Pasak jo, svarbu ir tai, kad turi egzistuoti kokybės priežiūros sistema, garantuojanti, kad žmogus gauna sumokėtus pinigus atitinkančią paslaugą. LSS prezidento teigimu, aukštosios mokyklos neturėtų nepagrįstai pelnytis visą kainą mokančiųjų sąskaita. „Turi būti saugikliai, kurie neleistų, kad universitetuose vienoje vietoje sėdėtų 10 žmonių, laboratorijos būtų perpildytos, o pinigai toliau sėkmingai tekėtų į universitetų biudžetus“, - sakė studentų vadas.