Pasak Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktoriaus Antano Suslavičiaus, mokyklų vadovybė turi užtikrinti saugumą besimokantiems moksleiviams. „Reikia pasirūpinti moksleivių, pedagogų, kitų asmenų dirbančių mokykloje saugumu. Manau, prieštaravimų nebus, jei pasakysiu, kad moksleivių apsauga reikia rūpintis labiausiai. Mokytojai yra suaugę žmonės galintys patys pasirūpinti savimi“, - aiškino pašnekovas.

Svetimi sulaukia dėmesio

„Vaikų saugumui yra skiriami budintys mokytojai, kurie prižiūri moksleivius, budi ir vyresnių klasių moksleiviai. Vasaros metu pedagogai budi ir mokyklų kiemuose, kad nieko neatsitiktų žemesniųjų klasių moksleiviams lakstantiems lauke“, - tęsė A. Suslavičius.

Direktorius aiškino, kad žiemos metu, gimnazijoje yra rakinamos kiemo durys, užtikrinant moksleivių saugumą. „Mes saugome jų sveikatą, bei nenorime, kad mūsų mokykloje lankytųsi pašaliniai asmenys. Mokykloje dirba budinčioji, kuri griežtai registruoja visus atvykusius nepažįstamus asmenis“.

Vilniaus Žemynos gimnazijoje taip pat dirba budinčioji, kuri kontroliuoja ateinančius ir išeinančius pašalinius asmenis. „Kiekvienas, į mokyklą atėjęs, nepažįstamasis asmuo, privalo užsiregistruoti pas budintįjį. Taip norima išvengti rimtų nusikaltimų“, - teigė Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rasa Krasauskienė.

Saugūs su policija

Kauno Maironio gimnazija yra įsikūrusi pačioje laikinosios sostinės širdyje – Laisvės alėjoje. Anot gimnazijos direktorės Daivos Garnienės, mokiniai gimnazijoje jaučiasi saugūs, smurto atvejų nėra daug, tačiau kaip ji teigia - visko pasitaiko. „Į mūsų mokyklą priimami mokiniai ateina su mintimi, jog čia jie jausis saugesni nei kur kitur. Mokytojų taryba stengiasi saugumą užtikrinti eidami budėti prie mokyklos, taip pat rengiamės tartis su policijos akademijos studentais, jog tvarka būtų palaikoma jų pagalba. Ateityje planuojame įrengti vaizdo kameras“, – apie mokyklos saugumą kalbėjo direktorė.

Gimnazijoje mokosi 540 mokinių dvejomis pamainomis. „Popietinėje pamainoje mokosi penktokai ir šeštokai, kurių daugumą po pamokų iš mokyklos pasiimti atvažiuoja tėvai“, - tęsė pašnekovė.

Saugumą užtikrina kameros

Kauno Juozo Grušo vidurinėje mokykloje šiais mokslo metais buvo įrengtos vaizdo kameros. Mokykloje besimokantis dešimtokas Ernestas sako, jog toks sprendimas jo nuomone buvo priimtas tik dėl to, jog dauguma moksleivių bėga iš pamokų ir tą laiką praleidžia koridoriuje arba mokyklos valgykloje. „Vaizdo filmavimo kamera pirmo aukšto fojė buvo ir anksčiau, o visai neseniai filmavimo kameros buvo įrengtos valgykloje ir kituose mokyklų aukštuose. Nemanau, kad jos ką nors padeda, mano klasiokai mėgsta prieš jas pasistaipyti pertraukų metu, bet niekas į tai vis tiek nereaguoja“, – šypsojosi moksleivis.

Alaus valgykloje nebegers

Pasak J.Grušo vidurinės mokyklos direktorės Nijolės Šimienės, nufilmuota medžiaga, yra naudojama tikslingai. Informatikos mokytojas Vaidotas Urbanavičius montuoja filmukus ir visa tai yra įrašoma į mokyklos istoriją. Užfiksuojami faktai ne visada patenka į minėtuosius filmukus. „Kartą mokyklos valgykloje buvo pastebėti jaunuoliai, gurkšnojantys alų. Pasitaiko atvejų, kai į mokyklą bando patekti pašaliniai asmenys, tačiau tai pasirodo būna prieš kelis metus mokyklą baigę studentai“, – pasakojo direktorė.

Žymės mobiliuosius

Vilniaus Žemynos gimnazijoje dar šiais metais prie pagrindinio įėjimo tikimasi įrengti kompiuterį, bei vaizdo kamerą, kuri fiksuotų gimnaziją lankančius asmenis. „Buvo tokių incidentų, kuomet į klasę atėjęs nepažįstamasis asmuo apvagia moksleivius. Vėliau nukentėjusieji pastebi, kad dingo jų mobilieji telefonai ir kiti svarbūs daiktai. Artimiausiu metu, gimnazistams siūlysime žymėti mobiliuosius telefonus. Vagystės atveju, bus lengviau rasti pavogtus daiktus“, - aiškino R. Krasauskienė.

Apsaugos darbuotojas vienai mokyklai

Keletas miesto mokyklų ėmėsi didesnių apsaugos priemonių nuo galimų nusikaltimų. Šiaulių Didždvario gimnazijoje dirba apsaugos darbuotojas, kuris rūpinasi tvarkos palaikymu ir pašalinių asmenų buvimu mokykloje. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis neslėpė, kad mokyklai reikėtų papildomų saugos priemonių. „Mokykla nėra atskira visuomenės dalis, mums turi rūpėti mūsų pačių saugumas. Esame viena iš nedaugelio miesto mokyklų, kurioje nuolat atidaryti du įėjimai, todėl apsauga yra sunkiau vykdoma“.

Iki užsienio – toli

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis kalbėjo, kad gimnazijai būtų neblogai įsigyti vaizdo kameras stebėti aplinką lauke, pašalinių lankymąsi, tačiau tam reikėtų skirti nemažai lėšų. „Užsienio šalyse mažiau problemų dėl mokyklų apsaugos, ten daugiau pinigų skiriama tam dalykui, geresnės apsaugos sistemos“, - tęsė R.Budraitis.

Nusiskundimų negirdėjo

Pasak Vilniaus Salomėjos Neries gimnazijos direktoriaus A. Suslavičiaus, gimnazija kuriai jis vadovauja yra užtikrinusi moksleivių saugumą, kadangi iki šiol nebūta jokių nusiskundimų ar incidentų. „Mano manymu patalpos, kuriose moksleiviai mokosi yra saugios, nekeliančios grėsmės. Be patalpų, esančių mūsų gimnazijoje, mes rūpinamės ir aplinkine teritorija, kur atvažiavę vyresnių klasių moksleiviai gali pasistatyti automobilius, ar kitas smulkesnes transporto priemones. Stengiamės viską pertvarkyti taip, kad neliktų jokių pavojų gimnazijos moksleiviams“, - patirtimi dalinosi direktorius.

Labiausiai nukenčia paaugliai

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Aidas Steponaitis MF teigė, kad nuo vagių ypatingai nukenčia penktų - devintų klasių moksleiviai.

„Vaikai ne itin saugo savo daiktus, o daugumai savo atžalų tėvai perka brangesnius telefonus nei turi patys, tai paskatina vagis imtis lengvo darbo. Per savaitę Šiaulių mokyklose vidutiniškai užregistruojamos dvi telefonų vagystės mokyklose, tačiau šiuo metu jau yra priemonių kaip greitai išaiškinti vagis“, - dėstė A.Steponaitis.

Kiti nusikaltimai

Daugiausia mokyklose pasitaikančių nusikalstamų veiklų yra kūno sužalojimai, moksleivių muštynės, dėl kurių mokiniai patenka į policijos akiratį. Per metus yra užregistruoti dvidešimt keturi kūno sužalojimo atvejai. Mokymo įstaigose žaidžiami ir azartiniai žaidimai. „Pertraukų metu mokiniai žaidžia kortomis. Azartiniai lošimai iš pinigų, daiktų ir kitokių vertybių viešosiose, tam nenustatytose vietose užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Už šį policijos pastebėtą nusikaltimą moksleivis nuo šešiolikos metų baudą jau turi susimokėti pats, o už jaunesnių vaikų padarytus teisės pažeidimus atsako jų tėvai“, - pridūrė A. Steponaitis.

Skirtingos nuomonės

Daugelio apklaustųjų nuomone, mokyklų griežtinti nereikia. Moksleiviai neįžvelgia tikslo, ir nemato prasmės stiprinti mokyklų apsaugą. Pasak vienos gimnazistės, moksleiviai nėra linkę nusikalsti, ir nėra didelio poreikio griežtinti apsaugą. „Mano nuomone tikrai neverta griežtinti mokyklų apsaugos, nes tai sukeltų daug išlaidų mokykloms, gimnazijoms. Yra budinti, kuri prižiūri moksleivius, ir man atrodo to užtenka“, - aiškino devintokė Dagnė Baltuškaitė.

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktoriaus teigimu, mokykla griežtesnės apsaugos imtis nežada. „Nebūta jokių vagysčių, incidentų, kurie paskatintų mus imtis apsaugos. Kol kas užtenka budinčių asmenų“, - sakė A.Suslavičius.

Tuo tarpu R. Krasauskienė yra pasiryžusi sugriežtinti mokyklos saugumą it tikisi, kad bus suprasta. „Aš tikiuosi, kad moksleiviai bus sąmoningi, mokyklos patriotai. Manau, kad jie sutiks griežtinti mokyklos apsaugą ir dėl to nekils didelių sunkumų“.