Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio bei mokyklinio brandos egzaminų vertinimo normų projektai rudens pradžioje buvo paskelbti viešai, jiems buvo galima teikti pasiūlymus. Po to jos buvo patvirtintos Švietimo ir mokslo ministerijoje suburto komiteto, kuriame, be kita ko, dalyvavo lenkų, rusų, baltarusių atstovai.
"Vertinimo komitete visų trijų tautinių mažumų atstovai balsavo už", - BNS ketvirtadienį teigė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Instrukcijos galutinai patvirtinos ketvirtadienį Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu.
Pasak V.Bacio, kai kurių po Seimo rinkimų valdančiąją koalicijų formuojančių partijų vadovų pareiškimai, kad dalies tautinių mažumų atstovų protestų sulaukęs sprendimas suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą visiems abiturientams gali būti peržiūrimas, būtų sunkiai įgyvendinamas.
"Galima diskusija nebent apie pereinamąjį laikotarpį", - svarstė V.Bacys, pažymėjęs, sumanius keisti vertinimo instrukcijas, kurias rengė mokslininkai, būtina "vadovautis duomenimis, o ne politinėmis nuostatomis".
2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.
Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pabrėžia, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.