„Vieni ateina prašydami patarimų, kaip nusiraminti ir nebegalvoti apie lemtingą datą, kiti atvirkščiai – prašo patarti, kaip stebuklingai greitai, per vieną naktį, sugrūsti visas žinias į galvą, kad nieko nebepamirštų per egzaminą. Bet ir vieni, ir kiti aiškiai parodo, kad bet kokie desperatiški bandymai kažką daryti paskutinę naktį – visą organizmą užvaldžiusio egzamino baimės požymiai“, – kalba pedagogė.
Ir pasakoja istorijas, kai egzamino slenkstį peržengę jaunuoliai ima verkti arba stovėdami prieš juos egzaminuojančią komisiją taip jaudinasi, kad nebesugeba sudėlioti rišlaus sakinio, kalbėdami skuba, neaiškiai taria žodžius. „Kartais tenka leisti kelias sekundes mokiniui nusiraminti, atsigerti vandens. Tik tada galima pradėti kalbėtis“, – sako mokytoja.
Geriausia pagalba – ramus pokalbis
Bet, pasirodo, raminti reikia ne tik vaikus. Psichologė ir mama Vitalija Monkienė, pernai pati patyrusi, ką reiškia katu su vaiku laukti artėjančių egzaminų, sako, kad tik nedidelė dalis tėvų nepatiria egzaminų streso kartu su savo vaikais. Jos teigimu, šio etapo nepajaučia tik vienetai gimdytojų, turinčių subjektyviai svarbesnių problemų. Įtampos esą nepatiria ir tie tėvai, kurie veikiausiai besąlygiškai pasitiki savo vaikais ir jų gebėjimais.
„Tačiau kalbant apie tuos tėvus, kurie kaip ir aš negali ramiai laukti egzaminų, svarbu, kad tėvai suprastų – jų savijauta yra natūrali ir savęs už tai nereikėtų smerkti. Kita vertus, save kontroliuoti suaugusiam žmogui būtina, nes stresinė būsena yra „užkrečiama“. Gali atsitikti taip, kad sąlyginai ramiai besijautęs vaikas, žiūrėdamas į nerandančius sau vietos gimdytojus, pasijunta žymiai blogiau, nustoja savimi pasitikėti. Tuomet geriausia pagalba abiems pusėms yra ramus pokalbis, pasidalinimas jausmais ir išgyvenimais“, – sako psichologė.
Mamos perekšlės
Kalbėdama apie dažnai tėvų daromas klaidas, V. Monkienė pastebi, kad neretai tėvai elgiasi pernelyg globėjiškai. „Kartą viename žurnale skaičiau populiarų psichologinį straipsnelį apie mamų kategorijas, kurių visų neprisimenu. Įstrigo tik viena klasifikacija, kuriai pati save priskyriau. Tai – mamos perekšlės. Tokių mamų tikslas – bet kokia kaina apsaugoti savo vaikus nuo psichologinio diskomforto. Esmė tame, kad to padaryti neįmanoma ir visai nereikia, nes vaikai turi susidurti su psichologiškai nesaugiomis situacijomis, kokios yra egzaminai. Tik išgyvenę tokias psichologiškai perkrautas būsenas, jauni žmonės įgyja šių problemų sprendimo įgūdžių“, – patarimus tėvams dalija V. Monkienė.
„Viena nesėkmė gyvenimo nesužlugdo, tik atveria daugiau rinkimosi galimybių“
Tėvų vaidmuo, psichologės įsitikinimu, abiturientų ar studentų egzaminų maratone – labai didelis. Ar artimiausi šeimos nariai taps ramsčiu, priklauso nuo daugelio faktorių. Pavyzdžiui, tėvams svarbu išmokti ir pernelyg įkyriai nesaugoti savo vaiko ir mokėti jį palaikyti patyrus nesėkmę. „Net jei egzaminų rezultatai prastesni nei tikėtasi, prisiminkime, ar nesame patys to patyrę, ar tai negrįžtamai sugriovė mūsų gyvenimus?“ – klausia V. Monkienė.
Su mokiniais daugelį metų dirbanti psichologė atkreipia dėmesį, kad neretai tėvai šią svarbią taisyklę pamiršta ir, sulaukus žemesnių įvertinimų nei buvo tikėtasi, nevengia savo atžalai mestelėti vieną kitą kritikos strėlę: per dažnai prieš egzaminus pramogauta, nesistengta ir panašiai.
„Bet juk, tikriausiai, kiekvienas iš savo vaiką skubančių smerkti tėvų pažįstamų rate rastų ne vieną tikrai gerą žmogų, kuris nebaigė universiteto, nesėkmingai pasirodė pokalbyje dėl darbo, patyrė kitokių nesėkmių. Viena nesėkmė gyvenimo nesužlugdo, tik atveria daugiau rinkimosi galimybių, aišku, susijusių su tolimesniais iššūkiais ir stresais“, – teigia pašnekovė.
Keletas praktinių patarimų
Kita vertus, vaikams padėti išgyventi įtampos kupiną etapą galima ne tik su jais kalbantis, dalijant tinkamus patarimus. Specialistai pažymi – tėvai padėti savo vaikams gali sudarydami tinkamas sąlygas mokytis, padėdami reguliuoti darbo ir poilsio režimą. „Taip jaunuoliai bus apsaugoti nuo fizinio išsekimo“, – teigia psichologė.
Patys egzaminuojamieji pasakoja, kad prieš žengdami per egzaminų slenkstį, vieni „stiprinasi“ raminamųjų tabletėmis, kiti traukia už kampo parūkyti ar imasi kitų, jų manymu, stresą malšinančių priemonių. Bet
V. Monkienė sako, kad pirmiausia protinga būtų pasirūpinti pilnaverčiu maistu, kuriame gausu vitaminų A, C, E.
„Tėvai turėtų neleisti savo vaikams piktnaudžiauti kava ar juo labiau energiniais gėrimais“, – sako specialistė. Jos įsitikinimu, neatsitiks nieko blogo, jei vaikas egzaminų laikotarpiu naudos daugiau nei įprasta nuotaiką gerinančių natūralių maisto produktų, pavyzdžiui, bananų, šokolado, obuolių, riešutų, datulių, pomidorų.
Jei visa tai neveikia, psichologė turi dar vieną patarimą: „Kritinėse situacijose verta prisiminti šventojo popiežiaus Jono XXIII-ojo sparnuotą pasakojimą. Kai jis negalėjo užmigti prieš svarbiausią savo gyvenimo įvykį – Vatikano antrąjį susirinkimą, save ramino taip: „Jonai, nusiramink. Ar tu čia vadovauji, ar Šventoji Dvasia? Aišku, kad Šventoji Dvasia. Nurimk ir miegok, Jonai.“ Manau, ši mintis turėtų padrąsinti tuos tėvelius, kurie tiki – jų vaikas turi Angelą Sargą, kuris niekada jų nepalieka.“
