aA
Dar balandžio mėnesį prasidės šių metų pagrindinės sesijos valstybiniai brandos egzaminai, tačiau turbūt retas abiturientas gebėtų tiksliai paaiškinti, kas jo laukia po to.
© DELFI / Karolina Pansevič

Nors stojimo į aukštąsias mokyklas sistema Lietuvoje šiemet, iš esmės, atrodo ir nesikeitė, naujovių – išties gausu.

DELFI pristato svarbiausias jų ir paaiškina, ką privalo žinoti dar 2018 m. stojantys į aukštąsias mokyklas.

Daugiau egzaminų – šeštadieniais, sutrumpėja apeliacijų teikimo laikas

Šiemet valstybiniai brandos egzaminai (VBE) prasidės užsienio kalbos (anglų) kalbėjimo dalimi, kuri vyks balandžio 4–6 dienomis. Balandžio 5–6 dienomis numatyta rengti rusų, balandžio 6 d. – prancūzų ir vokiečių VBE kalbėjimo dalių atsiskaitymus.

Anglų kalbos klausymo, skaitymo ir rašymo VBE užduotis abiturientai atliks gegužės 5 dieną, informacinių technologijų VBE vyks gegužės 12 d., fizikos – gegužės 19 d., biologijos – gegužės 26 d., lietuvių kalbos ir literatūros – birželio 2 d., matematikos – birželio 9 d., istorijos – birželio 18 d., geografijos – birželio 20 d. Pagrindinės sesijos paskutinis VBE – chemijos – vyks birželio 22 dieną. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25 – liepos 9 dienomis.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) atkreipia dėmesį, kad mokiniai per egzaminus turi naudotis tik juodos spalvos tušinukais.

Dėl šiais mokslo metais prisidėjusių 10 papildomų ugdymo dienų daugiau brandos egzaminų bus rengiama šeštadieniais: pernai buvo 6, šiemet – 9.

Visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d., apeliacijos dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų išnagrinėtos iki liepos 20 d. Svarbu atsiminti, kad šiemet apeliacijų teikimo laikas sutrumpėja – jas bus galima pateikti ne per 3, o per 2 darbo dienas nuo egzamino rezultatų paskelbimo dienos.

Lengvatos – lietuvių kalbos ir literatūros egzamine

Laikant lietuvių kalbos ir literatūros VBE, numatytas platesnis autorių pasirinkimas, galimybė naudotis kūriniais, tikslesnis vertinimas. Abiturientai ir kiti kandidatai autorius galės pasirinkti iš visų šio dalyko egzamino programoje privalomų autorių.

Maža to, per egzaminą bus galima naudotis privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, kompiuteriu galės naudotis vieną kartą 20 min. arba du kartus po 10 minučių. Kaip ir anksčiau, jie taip pat galės naudotis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ ir dvikalbiais žodynais.

Rašinys bus vertinamas ne 50, o 100 taškų. Tai, tikimasi, padės tiksliau įvertinti mokinio darbą. Mokinys, kuris nepasirems nė vienu iš 36 privalomų programinių autorių, egzamino neišlaikys.

Jei nori studijuoti nemokamai, privalai išlaikyti 3 egzaminus, papildomi balai – už brandos darbą

Šiemet pirmą kartą įvedamas pasirenkamasis brandos darbas. Jį rengti pasirinko daugiau kaip 200 abiturientų, daugiausia iš biologijos, istorijos, chemijos dalykų. Brandos darbo rezultatą numatyta įskaityti stojant į aukštąsias mokyklas.

Jei brandos darbas iš I ar II konkursinio dalyko bus įvertintas 9 ar 10, tai stojančiajam bus skiriama papildomai 0,25 konkursinio balo.

Norint baigti mokyklą ir gauti brandos atestatą, privaloma išlaikyti 2 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir vieną laisvai pasirinktą.

Stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose būtini ne tik lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinio – jeigu stoja į universitetus, valstybinio arba mokyklinio – jeigu stoja į kolegijas), bet ir užsienio kalbos, matematikos egzaminų rezultatai.

Nuo 2018 m. abiturientai, norintys studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, jau turės būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu, t.y., surinkę ne mažiau kaip 25 balus. Pretenduojantiems į humanitarinių mokslų srities studijas, meno pedagogikos ir humanitarinių dalykų pedagogikos studijas išliks ta pati kartelė – jie turės būti gavę bent 16 balų matematikos egzamino įvertinimą. Absoliuti išimtis dėl matematikos egzamino ir toliau bus taikoma stojantiesiems į menų studijas – jiems laikyti matematikos brandos egzaminą nėra privaloma, tačiau būtina išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros ir užsienio kalbos egzaminus.

Patvirtintas naujas konkursinis balas: bus taikomas visiems

Kovo viduryje Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patvirtino mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Universitetuose jis sieks 3,6, kolegijose – 2 balus. Šis kriterijus bus taikomas visiems stojantiems į aukštojo mokslo įstaigas.

2017 m. universitetai į valstybės finansuojamas studijas galėjo priimti surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo, dauguma aukštųjų mokyklų tokią pačią studijų kartelę taikė ir stojantiems į mokamas studijų vietas, tačiau tai nebuvo privaloma.

Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių dalykų brandos egzaminų (tiek paprastai reikalinga stojimui). 3,6 balas susidaro, jeigu mokinys išlaiko 4 brandos egzaminus pagrindiniu lygiu – surenka vidutiniškai po 36 balus iš 100. Pagal dešimtbalę skalę, tai yra šešetas.

Slenkstinį balą 2 stojantysis surenka 4 brandos egzaminus išlaikęs patenkinamu lygiu – gavęs vidutiniškai po 20 balų iš 100. Konvertavus į dešimtbalę skalę, tai yra ketvertas.

Vien dėl konkursinio balo gali nubyrėti 2 tūkst. pirmakursių

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidento Prano Žiliuko teigimu, skaičiuojant tiesmukai, dėl pakelto minimalaus konkursinio balo į valstybės finansuojamas (vf) ir studijų stipendijų vietas būtų kviečiama 765 asmenų mažiau, o į valstybės nefinansuojamas (vnf) – 1609 mažiau pirmakursių.

„Tačiau, kadangi stojantieji reikalavimus žino iš anksto, šių metų abiturientų rezultatai bus geresni. Tą rodo jau valstybinių brandos egzaminų pasirinkimas. Jei šiemet abiturientų – 2,1 tūkst. mažiau, tai laikyti VBE užsirašiusių – tik 0,9 tūkst. mažiau“, – nurodė jis.

Pasak P. Žiliuko, papildomus balus stojantysis gali gauti ir už brandos darbą, ir už, tarkime, muzikologijos mokyklinio egzamino įvertinimą (taikomas svertinis koeficientas 0,15), jei stoja į universitetinių studijų muzikos krypties programas.

Studijų programų skaičius sumažės trečdaliu

Tačiau aukštesnio konkursinio balo kartelė – ne vienintelis rodiklis, galintis užkirsti kelią mokytis svajonių studijų programoje. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) atliko aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimą ir akreditavimą, kurio metu išsiaiškino, kad viena iš penkių studijų programų universitetuose turės būti uždaryta.

Tiesa, tai – kovo 1 d. duomenys. Galutinė informacija apie akreditavimą ir galutinis studijų programų, į kurias bus apribotas priėmimas, skaičius, žadama, bus paskelbtas balandžio viduryje. Šiuo metu aukštosios mokyklos tikslina ir pildo duomenis, prašydamos peržiūrėti krypčių akreditavimą.

Nepaisant to, tikėtina, kad anksčiau registruotų 1549 studijų programų po akreditavimo turėtų sumažėti beveik trečdaliu – 460. Daugiausiai bėdų kol kas turi Klaipėdos ir Šiaulių universitetai, Marijampolės kolegija.

Abejotina, ar tikrai išliks visos vadybos, verslo, komunikacijos, ekonomikos, informatikos ir politikos mokslų bakalauro studijos – šios sritys buvo vertinamos prasčiausiai. Tarkime, vadybos srityje vykdomos 56-ios studijų programos, net 14-oje aukštųjų mokyklų siūloma akredituoti ribojimai. Daugiau čia.

Liks 9 universitetai

Svarbu prisiminti, kad Lietuvoje užsibrėžta iki 2020 m. iš esmės pertvarkyti aukštąjį mokslą, jau ėmė aiškėti ir naujų universitetų kontūrai. Pagal Vyriausybės siūlomą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, 14 šalies mokslo šviesulių turi būti pertvarkomi į 9.

Kaip žinia, Seimas iš pradžių prijungė Lietuvos sporto universitetą (LSU) prie Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU), o vėliau pritarė, kad sostinėje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir Kaune esantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) būtų jungiami prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).

Tikėtina, kad Vilniaus universitetas (VU) turėtų priglausti Šiaulių universitetą (ŠU). Iš naujo svarstomos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) jungimosi galimybės.

Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) turėtų išsaugoti autonomiškumą ir netapti viena Menų akademija, kaip buvo numatyta Vyriausybės darbo grupės plane. Autonomiški, tikėtina, išliks ir Klaipėdos (KU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetai. Neliečiama, aukštojo mokslo reformos aspektu, išlieka ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA).

LEU studijų nebevykdys, įstojęs į ŠU, gausi VU diplomą

ŠMM viceministro Giedriaus Viliūno teigimu, universitetams jungiantis persidengiančios studijų programos nebebus siūlomos.

„Didžiausią įtaką studijų programų dubliavimosi mažėjimui ir pasiūlos atsinaujinimui darys perėjimas nuo studijų programų prie krypčių vertinimo. Tai skatins aukštąsias mokyklas susitelkti į tas studijų kryptis, kuriose turi didžiausią potencialą. Perėjus prie studijų krypčių akreditavimo liks tiktai stiprių studijų programų pasiūla“, – įvertino jis.

Anot viceministro, 2018 m. priėmime aukštosios mokyklos galės siūlyti tik studijų programas, kurios peržengia studijų kokybės kartelę.

„Lietuvos edukologijos universitetas nuo 2018 m. priėmimo nebevykdys. Dabartiniams jo studentams bus sudarytos galimybės baigti studijas Vilniuje, o Vytauto Didžiojo universitetas toliau plėtos pedagogines studijas Kaune. Šiaulių universitetui prisijungus prie Vilniaus universiteto, asmuo, įstojęs mokyti į Šiaulių universitetą, gaus Vilniaus universiteto diplomą“, – aukštojo mokslo sistemos pokyčius paaiškino pašnekovas.

Į priekį kelią skinasi ir kitos idėjos

Nors ŠMM ministrė Jurgita Petrauskienė praėjusių metų pabaigoje minėjo, kad jau 2018 m. žadama įgyvendinti nemokamo bakalauro studijas, G. Viliūnas šią mintį kiek patikslino.

„2018 m. siūloma pradėti įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatą dėl nemokamo bakalauro studijų. Vyriausybės programoje numatyta studentams, priimtiems į studijas valstybei svarbiose srityse, kur galimas specialistų poreikio planavimas, garantuoti nemokamą studijų vietą, susietą su studento įsipareigojimu pasiekti apibrėžtus studijų rezultatus.

Siūloma, kad valstybės finansavimą 2018 metais gautų apie 16,9 tūkst. universitetų ir kolegijų studentų, tai 2,4 tūkst. daugiau nei pernai (2017 metais – 14,5 tūkst. studentų). Prognozuojama, kad tiek stojančiųjų peržengs mažiausio stojamojo konkursinį balo kartelę“, – minėjo jis.

Kol kas diskutuojama ir apie idėją bakalauro studijas vykdyti ne 4, o 3 metus. Pasak G. Viliūno, tikėtina, kad trejų metų bakalauro studijos galėtų atsirasti ne šių, bet dar kitų metų priėmime.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Policijos įspėjimus prieš mitingą Lietuvoje gavo ne vienas žmogus: pasijutau kaip tikras banditas (301)

Varėnoje dirbantis mokytojas Egidijus Nasevičius pasijuto didžiuliu nusikaltėliu, kai į jo duris...

Kada sprogs NT burbulas: ekspertai turi skirtingas nuomones (105)

Kuomet vis garsiau kalbama apie galimai artėjančią krizę, ekonomistų nuomonė kiek išsiskiria...

„Valstiečiai“ kandidatu į Šiaulių merus pasiūlė Pijaus personažą įkūnijusį aktorių (15)

Pijaus personažą seriale „Naisių vasara“ įkūnijęs Aurimas Žvinys Lietuvos valstiečių ir...

Rusija net loštelėjo pamačiusi Trumpo žinutę tviteryje: kantrybė senka (196)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas , panašu, per dažnai nesutaria su Rusijos...

Nedidelis kiekis narkotikų šiemet kriminaliniu štampu paženklino beveik 2 tūkst. žmonių (23)

Seimo posėdyje svarstant naujausią Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir...

Motina dėl su buvusiu vyru gyvenančios dukros beldžiasi į tarnybų širdis: specialistai grėsmės nemato (47)

Buvusi žurnalisto Tomo Čyvo žmona Jurgita Motiejūnaitė kreipėsi į DELFI ir pateikė Vaiko...

Prie kitų – angeliukas, prie mamos – velniukas: jei prie jūsų vaikas elgiasi blogai, atsakykite sau į šį klausimą

Vos mama grįžta į namus, vaikas atrodo pasikeičia – jis ima niurzgėti, viskuo yra...

Anksčiau žemaičiams sava eglė neįtiko: šiemet ji suspindo visu gražumu

Pagaliau ir mažieji miestai panoro pasipuošti išskirtiniais Kalėdų simboliais. Tarp gražiausių...

Seimas apsisprendė: į vaikų švietimą investuojantys tėvai lengvatos negaus (9)

Tėvai, investuojantys į neformalų vaikų švietimą, negaus gyventojų pajamų mokesčio ( GPM )...

DELFI TV Gyvai: Monikos Pundziūtės-Monique naujos dainos ir vaizdo klipo premjera
 (2)

Po griausmingų naujo albumo „Planai“ pristatymo koncertų Monika Pundziūtė-Monique nieko...