aA
Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė sugrius, emigracija tęsis, gali kilti etninių konfliktų, į kuriuos įsikiš Rusija ir pasidalins Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tokį scenarijų iki 2050 metų Baltijos šalims piešia Maskvos politologai.

Naujame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos valdomame ir prestižiniu besivadinančio Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto (MGIMO) Karinių ir politinių tyrimų centro leidinyje pristatoma pasaulio vizija iki 2050-ųjų metų. Knyga skirta „tarptautines ir karinę-politinę temas nagrinėjantiems specialistams, moksliniams darbuotojams, ekspertams, politologams“.

Trijų ilgamečių MGIMO auklėtinių – Aleksejaus Podberiozkino, Michailo Aleksandrovo ir Olego Rodionovo monografija „Pasaulis XXI amžiuje: šalių ir regionių tarptautinės padėties vystymosi prognozė“ analizuojami ir prognozuojami „labiausiai tikėtini pasaulio vystymosi scenarijai“.

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis

Tarp pastarųjų – JAV, kaip „atsvaros Vakarų civilizacijai“, Jungtinės Karalystės, kaip „anglosaksų pasaulio lyderės“, Arkties, Azijos, Afrikos, Artimųjų Rytų, ES, Balkanų regiono, atskirų Europos valstybių ateities perspektyvos. Kiekvienam regionui pateikti keli vystymosi scenarijai – pesimistiniai ir optimistiniai. Pastarųjų sąlyga – geri santykiai su Rusija.

Išskyrė Baltijos šalis

Atskiru punktu išskirtos ir Baltijos šalys, kurios vadinamos sovietmečiu įkaltu „Pribaltikos“ terminu. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris nagrinėja informacinius karus pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija priskirta ne Europos regionui, ne ES, net ne Šiaurės ar Rytų Europos šalims, o „posovietinei erdvei“.

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis
© MGIMO

„Skaitant panašius ankstesnius dokumentus, tai panašu į senesnę interpretacijų istoriją, nes anksčiau Baltijos šalys būdavo jau priskirtos daliai, susijusiai su ES.

Dabar matome, kad mūsų regionas grąžinamas į Rusijos interesų zoną, net skyrelių pavadinimai tokie savotiški – postapokaliptiniai, o ir pačios prognozės atitinka Kremliaus skleidžiamą naratyvą dėl Sovietų sąjungos griūties – kaip geopolitinės katastrofos“, – sakė ekspertas, pabrėžęs, kad tokiame dokumente iš Baltijos šalių atimama savarankiškumo galimybė ir jos paverčiamos geopolitinės kovos placdarmu, kuriame kitos šalys galėtų dalintis teritorijas.

Toks simbolinis priskyrimas – neatsitiktinis, mat nepaisant įvairiuose formatuose reiškiamų Kremliaus patikinimų ir pašaipų, jog Baltijos šalys Rusijos esą visai nedomina, „Pribaltikai“ skirtuose dvejuose puslapiuose išdėstytas prognozių turinys rodo priešingai.

Piešia niūrų ateities paveikslą

Pirmiausiai pabrėžiama, kad iki 2025 metų Baltijos šalių padėtis blogės. Nepaisant įvairių rodiklių, rodančių ryškų Baltijos šalių atsiplėšimą demokratijos, ekonominės gerovės ir kituose indeksuose, MGIMO prognozė Lietuvai, Latvijai ir Estijai negailestinga.

„Ekonomika stagnuos, pragyvenimo lygis smuks dėl žlugsiančios pramonės, Rusijos rinkų praradimo, tranzitinių pervežimų iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, o taip pat dėl ES dotacijų sumažėjimo“, – teigiama dokumente.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© Reuters / Scanpix

Nepaisant sulėtėjusios emigracijos ir išaugusio grįžtančiųjų skaičiaus, anot MGIMO monografijos autorių, emigracija tęsis – šalis paliks darbingiausieji, o gyventojų skaičius mažės. Be to, esą išliks įtampa tarp rusakalbių mažumų ir latvių bei estų.

Baugina etniniais konfliktais

„Neatmestini tarpnacionaliniai konfliktai tarp šių bendrijų, o Vilniaus krašte – tarp lietuvių ir lenkų. Šie konfliktai gali įtraukti ir trečiąsias šalis – Lenkiją, Rusija ir NATO karines pajėgas“, – bauginama dokumente, kuriame pabrėžiama, jog konflikto eskalacija gali baigtis regioniniu konfliktu bei pateikiama statistika, turinti parodyti Baltijos šalių gynybinę negalią – esą tik Estija skiria 2 proc. BVP gynybai, o, pavyzdžiui, Lietuva teskiria 1,49 proc.

Tiesa, pastarasis skaičius – gerokai pasenęs, mat tokį procentą Lietuva skyrė 2016 m. Šiuo metu Lietuva skiria 1,96 proc. Ir ieško galimybių užtikrinti pasižadėtą 2 proc. skyrimą iki metų pabaigos.

Vis dėlto tokios išlaidos gynybai, anot monografijos autorių, esą gali ne tik supriešinti visuomenes, bet ir pakeisti politinę padėtį. Esą visiškai realus „politinės transformacijos“ scenarijus, kai „visuomenės nepasitenkinimas“ pasireikš rinkimuose.

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis
© DELFI montažas / Shutterstock

„Laimėti pradės tos partijos, kurios pasisako už daugiavektorinę užsienio politiką ir santykių su Rusija normalizavimą. Šios partijos bus pasiruošusios atstatyti ekonominius ryšius su Rusija ir atšaukti rusakalbių diskriminacijos politiką“, – prognozuojama dokumente, tiesa, pažymima, jog tokio scenarijaus išsipildymas iki 2025 metų yra mažai tikėtinas dėl NATO buvimo Baltijos šalyse.

Pastarasis kurį laiką esą dar išliks reikšmingas ir bus plečiamas, o tai neva tik didins konflikto tarp NATO ir Rusijos galimybę. Be to, Baltijos šalys neva sieks tokia situacija pasinaudoti, siekdamos ekonominės naudos.

„Tačiau rimtos naudos joms gauti nepavyks. O blogėjanti socialinė-ekonominė padėtis prives prieš vidinės destabilizacijos“, – teigiama dokumente.

Tačiau nuo 2025 iki 2050 NATO esą paliks Lietuvą, Latviją ir Estiją, nors ten neva „gali pasirodyti ES karinės pajėgos“. Baltijos šalims jau esą teks rinktis – išsaugoti orientaciją į ES, o tai reiškia į Vokietiją ar atsigręžti į Rusijos pusę. Baltijos šalyse, anot prognozuotojų, atsiras ir vieną, ir kitą pusę palaikančių partijų, o jos įsivels į žiaurią kovą, kuri atsilieps ir Rusijos-Vokietijos santykiams.

O šių santykių sėkmė neva itin priklausys nuo Lenkijos – jei ši liks ištikima ES ir sutiks su „jaunesnės Vokietijos partnerės vaidmeniu“, Baltijos šalys liks ES dalimi ir išsaugos provokišką orientaciją. Tačiau Lenkijai pristatant save, kaip savarankišką jėgos centrą ir Višegrado grupe paremto atskiro regioninio centro lydere, Baltijos šalims neva liks vienintelė išeitis – orientacija į Rusiją.

„Tai yra žongliravimas štampais, o duomenų ar statistikos, kurios pagrįstų distopinį vaizdą nėra. Vietoje to vystomos tautinių mažumų konfliktų, separatizmo židinių temos, o transatlantinio dėmens nelieka“, – teigė N. Maliukevičius.

Vis dėlto galiausiai skyriaus Baltijos šalims pabaigoje desertui pateiktas ir dar vienas „įmanomas scenarijus“, kurį nuolat purtosi arba jį pašiepia Kremliaus propagandiniai kanalai. Šiuo atveju jis surašytas labai aiškiai, juodu ant balto, Rusijos URM išlaikomo universiteto dokumente.

„Įmanomas ir Pribaltikos padalijimas į rusų teritorijas, kurias prisijungs Rusija, lenkiškas teritorijas prijungs Lenkija, ir į tas teritorijas, kurios liks etnosams – lietuviams, latviams, latgaliams ir estams“, – teigiama dokumente.

„Vėlgi, tai yra savotiška indulgencija ir dabartinės Kremliaus politikos pateisinimas, siekiant pabrėžti savus interesus. Tai nėra adekvatus Kremliaus politikos receptas ar praktinės politikos dokumentas, o eilinis Rusijos interesų sklaidos pristatymas“, – komentavo N. Maliukevičius.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po Austrijos pastabų sukruto visa Europa: patyliukais pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai papildyta (101)

Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė...

Andrius Tapinas. Laisvas mokytojų laikas – pasityčiokit dar, premjere, jums gerai sekasi (521)

Ilgai galvojau apie tai, ką vakar drėbtelėjo mano valstybės premjeras, o šiandien kaip...

Karjeros aukštumų pasiekusi lietuvė: jei tausosi save – rezultato nebus (3)

„Turiu labai smarkiai išreikštą „aš galiu“ savybę. Prisideda ir įgimtas žingeidumas....

„Norfa“ atsitraukia: pirkėjai privertė keisti prekybos tinklo planus (309)

Prieš metus pirmąją parduotuvę be tradicinių kasų atidaręs mažmeninės prekybos tinklas...

Jau visai netrukus visų dirbančiųjų laukia lemtingas apsisprendimas: nuo to priklausys, kokią pensiją gausite (23)

Nuo naujų metų Lietuvoje įsigalios nauja pensijų reforma , kuri jau dabar verčia būsimus...

Mokytojų pavyzdžiu seka ir ugniagesiai: ruošiasi protestui (91)

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) reikalauja kitų metų valstybės biudžete skirti...

Erika Vitulskienė parodė visą „plius dydžio“ kolekciją moterims, žinančioms savo vertę (45)

Lapkričio 17 dieną Panevėžyje įvyks mados mugė, kurioje kartu su kitais žinomais Lietuvos...

Pravieniškių „bachūrai“ sulaukė palaikymo iš Alytaus kalinių: zonose – maišto nuotaikos (168)

Pravieniškių pataisos namų darbuotojų bandymas sutramdyti daugybę metų čia vadovavusius...

Vilniaus planuose – visiška Ukmergės gatvės transformacija (131)

Intensyvi ir dažnai spūsčių kaustoma Ukmergės gatvė Vilniuje keisis neatpažįstamai, ją...

Rekomenduoja DELFI: kaip atėjus į „Scanoramą“ nepasiklysti tarp filmų

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ jau įsibėgėjo. Akys mirga nuo filmų pavadinimų,...