Nacionalinį diktantą ne pirmus metus organizuojanti Rusijos federalinė tautybių agentūra tokiu būdu esą „skatina domėjimąsi rusų kultūra, istorija, Rusijoje gyvenančių tautų tradicijomis“. Šiemet prio šio projekto prisijungė ir Rusijos atstovybės užsienyje.

Pavyzdžiui, Rusijos ambasada Lietuvoje diktanto rašyti visus norinčius ir suprantančius rusų kalbą pakvietė į rusų kultūros centrą Vilniuje. Tiesa, kvietime, kurį išplatino keli rusakalbių auditorijai skirti leidiniai – „Litovski kurjer“ ir „Obzor“ pabrėžiama, kad 45 minutes trunkantį diktantą buvo galima užpildyti ir internete.

Ambasados kvietimas

Iš viso teste – 30 klausimų, kuriuos visus atsakyti turėtų gerai Rusijos bei joje gyvenančių tautų geografiją, kultūrą, istoriją ar net kulinariją ir gamtą išmanantys asmenys. Beveik visi klausimai neturi jokios neigiamos ar propagandinės potekstės. Tačiau vienas klausimas galėjo atkreipti dalyvių dėmesį.

„Rusija yra federacinė valstybė, kurią sudaro lygiateisiai subjektai – respublikos, kraštai, sritys, federalinės svarbos miestai, autonominės sritys, autonominės apygardos. Kiek Rusijoje yra respublikų“, – taip skamba ketvirtas klausimas.

Atsakymų variantai yra 7, 21, 22 ir 28. Teisingas atsakymas turėtų būti antras, tačiau pagal organizatorių logiką ir valstybinę politiką teisinguoju užskaitomas trečias – 22.

Klausimas dėl respublikų

Ši papildoma respublika – Krymas, kurį Rusija okupavo ir aneksavo 2014 metais atplėšusi nuo Ukrainos. Įvedusi „žaliuosius žmogeliukus“ – rusų karius be skiriamųjų ženklų į Krymo miestus Rusija iš pradžių neigė savo atsakomybę ir tikino, kad tai esą „fašistinei Kijevo chuntai“ nepaklusę vietos gyventojai.

Po to, kai Maskvos statytiniai Kryme perėmė valdžią ir paskelbė regiono nepriklausomybę, Rusija kaip mat šią pripažino, o po tarptautinės pasmerkto ir nepripažinto referendumo Kremlius aneksavo Krymą ir paskelbė 22-ja respublika Rusijos federacijos sudėtyje.

Jungtinės Tautos iki šiol pripažįsta Krymą Ukrainos dalimi, nors prieš tai patvirtinančią, bet oficialiai neįpareigojančią rezoliuciją balsavo 11 pasaulio šalių.

Tik kelios jų, pavyzdžiui Nikaragva ir Sudanas atvirai pripažino Krymą Rusijai, o netgi tokios Rusijos sąjungininkės, kaip Baltarusija susilaikė nuo paramos Kremliui. Be to, būtent dėl Kremliaus veiksmų Rusijai yra taikomos Vakarų sankcijos, nuo kurių smarkiai nukentėjo Rusijos ekonomika.

Vis dėlto Maskva įvairiuose formatuose stengiasi pabrėžti, kad Krymas esą yra Rusijos dalis – tai esą yra nekvestionuojamas faktas. Tad net ir toks, iš pirmo žvilgsnio nekaltas renginys, kaip Didysis etnografinis diktantas įtvirtina prorusišką poziciją: pasirinkęs objektyviai teisingą atsakymą organizatorių nuomone suklysi. Pasirinkęs Rusijos agresiją pateisinantį ir propagandinį naratyvą palaikant variantą gali tikėtis aukštesnio balo.