Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, prašydama patikrinti vieną rusišką tinklapį, kuriame galima žiūrėti serialus. Tiesa, tai nėra legalus produkcijos rodymas, tačiau tokių tinklapių – ne vienas ir ne du, ir ne paslaptis, kad jais naudojasi milijonai vartotojų pasaulyje, tarp jų ir lietuvių.
Vis dėlto skaitytojos dėmesį patraukė ne pats puslapis, o jam besirodantys reklaminiai skydeliai. „Adblock“ ir panašių tokius reklaminius skydelius blokuojančių programų nenaudojantys vartotojai galėjo išvysti ne tik įkyrėjusias šlamštinio turinio reklamas su viliojančiomis antraštinio masalo (angl. clickbait) antraštėmis, bet ir pažįstamą veidą.
„Skubi žinia: sukrečiantis kompromatas prieš Lietuvos prezidentę“, – skelbė Dalia Grybauskaite iliustruoto „straipsnio“ antraštė. Bent kiek labiau interneto naršymo ypatumus perpratę vartotojai galėtų atskirti tokius reklaminius skydelius, kurių tikslas – pritraukti žmones į nesaugius puslapius, užkrėsti kompiuterius, galiausiai – užsidirbti iš pačių paspaudimų.
Be to, politinio turinio žinutė gali sudominti vartotojus, kurie įprastai nespaustų ant „penio padidinimo“, „grybelio išgydymo“ ar „klanas jo nekenčia: sužinok, kaip kuklus provincijos turtuolis iš trąšų uždirbo savo pirmąjį milijoną“ reklaminių skydelių su akivaizdžiai melagingu turiniu.
Turinys pritaikytas rinkai
O kas, jei vis dėlto nugali smalsumas ir spusteli pele ar juo labiau padarai tai netyčia? Be visų rizikų, susijusių su kenkėjiškomis programomis, kuriomis gali būti apkrėstas jūsų kompiuteris, paspaudimas gali atverti ir kitas, Kremliaus naudojamos naujos propagandinės schemos detales.
Pavyzdžiui, iš minėtų nelegalių serialų platinimo tinklalapio paspaudus minėtą nuorodą su rėksminga antrašte vartotojas patenka į puslapį marketgid.com, kur atsakymų nėra – tik dar daugiau reklaminių skydelių apie kovą su grybeliu ir 19-metę turtuolę, kuri uždirba 1,5 tūkst. dolerių per valandą vien gudrumu. Ir, žinoma, dar viena nuoroda į žadamą straipsnį apie D. Grybauskaitę ir „kompromatą“.
Dar vienas spustelėjimas – dar vienas puslapis, o naršyklė jau įspėja, kad jis nėra saugus. Toks triukas – jokia naujiena, siekiant optimizuoti tinklapį paieškos sistemoms (SEO).
Pavyzdžiui, siekiant, kad „Google“ algoritmai geriau vertintų tinklapį, naudojami tarpiniai žingsniai arba puslapiai. Iš vieno – į kitą, iš pastarojo – į trečią. Tokie žingsniai padeda sumažinti atmetimo rodiklį (bounce rate) – tada gali augti srautas iš paieškos sistemų.
Ir išties, įtartinai atrodantis oknews.site atrodo ne tik kaip eilinis reklaminių skydelių laukas, kurio įprastai net ieškodamas nerastum, bet ir atveria dar vieną langą, kur tokių skydelių su rėksmingomis antraštėmis – dešimtys. Patikimos informacijos šiame tinklapyje ieškoti būtų tas pats, kas patikėti savo sąskaitos ir asmeninius duomenis milijonus elektroniniu paštu žadančiam „Nigerijos princui“.
Pavyzdžiui, nors oknews.site puikuojasi nuorodos į socialinius tinklus „Facebook“, „Vkontakte“ ir „Twitter“, iš tikrųjų tai tėra apgaulė – spustelėjus minėtus populiarių socialinių tinklų piktogramas būsite nukreiptas į pradžios puslapį. Ten iš pirmų 18-os šokiruojančių žinučių – mirusius arba žuvusius garsius aktorius, išprievartautą verslininkę ir detalę, rodančią apie merginos sekso troškulį, – net keturios „naujienos“, susijusios su D. Grybauskaite.
Žinoma, toks turinys pritaikytas atitinkamai rinkai – vartotojui su lietuvišku IP adresu. Prisijungus per Virtualų privatų tinklą (angl. Virtual Private Network, VPN) iš, pavyzdžiui, Belgijos, Estijos ar net tos pačios Rusijos reklaminių skydelių su D. Grybauskaite – tarsi niekada nebūtų buvę.
Kita vertus, pačios žinutės – straipsniai yra tikri, sukurpti Rusijos žiniasklaidos. Pavyzdžiui, minėtas straipsnis apie kompromatą prieš D. Grybauskaitę iš tikrųjų pasirodė Kremliaus propagandos ruporuose.
Beje, originalas išleistas ne bet kur, o oficialiame Rusijos parlamento tinklapyje „Parlamentskaja gazeta“. Balandžio 30-ąją išleistame straipsnyje remiamasi Lietuvos žiniasklaidos apžvalga apie tuomet įsisiūbavusį vadinamąjį „tulpių skandalą“ – paviešintus D. Grybauskaitės ir buvusio Liberalų lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimus.
Tiesa, įdomu tai, kad oknews.site puslapyje nors ir pažymima, jog remiamasi „Parlamentskaja gazeta“ duomenimis, po straipsniu nurodomas visai kitas šaltinis – kitas Kremliaus propagandos ruporas vesti.ru ir jame dar 2015 metais pasirodęs šmeižikiškas straipsnis apie D. Grybauskaitę – tariamą KGB agentę.
Kitame, ne mažiau iššaukiančiame straipsnyje D. Grybauskaitė cituojama esą pareikalavusi iš Rusijos „grąžinti okupuotas teritorijas“, be to, ji tai esą siejo su tranzitu per Baltarusiją. Iš tikrųjų turimi omeny prezidentės žodžiai kalbant ne apie bet kokias, o konkrečias okupuotas teritorijas – Rusijos atplėštą Krymą ir Kremliaus kontroliuojamų separatistų valdomą Donbasą.
Ieško naujų spragų
Tokią naują schemą Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius, kuris nagrinėja propagandos apraiškas viešojoje erdvėje, įvardijo kaip vieną bandymų, siekiant pritraukti daugiau propagandos vartotojų.
„Bet kokiai masinei komunikacijai reikia pritraukti mases. Jei tavo puslapio nežino, o tau reikia pritraukti žmones, tai eini ten, kur juos lengviausia pasiekti: feisbuke, „Twitter“, „Youtube“ ar kitur“, – teigė ekspertas, pabrėžęs, kas pastarieji socialiniai tinklai jau ėmėsi priemonių, stengiantis kovoti su melagingomis naujienos ir jas platinančiais vartotojais.
„Jei propaganda tampa atpažįstama, tai dabar einama į nelegalius filmus ar serialus platinančius tinklapius, kuriuose reklaminiais skydeliais bandoma pritraukti į propagandistų puslapius.
Rusijos žiniasklaidą vienaip ar kitaip kontroliuoja Kremlius, kuris turi daugiau pranašumų prieš JAV ar ES, kur žiniasklaida laisva ir ne taip paprasta paleisti tokį propagandos pliūpsnį. Kitas dalykas – reklaminiai skydeliai, iš kurių galima ir uždirbti. Tad tokios naujos priemonės šiuos platintojus verčia efektyvesniais propagandistais“, – teigė M. Martišius.
Jis pabrėžė, kad jei už Rusijos ribų didžiausia Kremliaus propagandos mašina – rusiški televizijos kanalai gali būti ne tokie efektyvūs, tai populiarūs tinklapiai, kuriuose įvairiais būdais platinamos melagingos naujienos gali pasiekti jaunesnę auditoriją, ypač rusakalbius. Kita vertus, ekspertas neatmetė galimybės, kad greitai pamatysime ir gudriau sukurtų reklaminių skydelių, kuriuose melagingos naujienos bus pateikiamos sumaniau, lietuvių arba anglų kalbomis.
„Kartais sakome, kad mes – Baltijos šalys Rusijai neįdomios. Bet iš tikrųjų įdomios, nes, kaip matome, vis tiek metami ištekliai bandant mus paveikti. Tokie atvejai rodo, kad dirbama su konkrečia, tiksline auditorija“, – teigė ekspertas.
Anot jo, D. Grybauskaitė dėl savo griežtų pasisakymų prieš Kremlių, Rusijos informacinėje erdvėje yra labai nepopuliari, todėl ji yra patogus taikinys.
„Jos ir E. Masiulio susirašinėjimo paviešinimo atveju tie laiškai suteikia medžiagą, nuo kurios gali atsispirti ir vykdyti tam tikras manipuliacijas, nes sukurti propagandą iš nieko yra sunku, o kai atsispiri nuo Lietuvos žiniasklaidoje paskleistos informacijos, paveikti nuomonę jau galima kitaip, ne tik Lietuvoje, bet ir, pavyzdžiui, Ukrainoje, kur gali aiškinti, kad Lietuvos vadovė yra korumpuota“, – teigė M. Martišius.