Labiau pasisekė gretimo kaimo gyventojams, kurių sodybą išgelbėjo kaimynai. Nuo vidurdienio gesinę degančius laukus žmonės, kaip pasakoja šeimininkų duktė, puolė gelbėti ugnies kelyje atsidūrusių kaimyno namų.
Anot pareigūnų, išdega ne tik sausa pernykštė žolė, dažnai užsiliepsnoja miškai, žūsta gyvūnai. Šį pavasarį didžioji dalis sausos žolės gaisrų kilo Vilniaus regione. Jau išdegė tūkstančiai hektarų pievų.
„Vien per šį savaitgalį ugniagesiai buvo išvykę daugiau kaip tūkstantį kartų. Jeigu palygintume, ramiu laikotarpiu iškvietimų būna 100–150. Šį savaitgalį iš tūkstančio gaisrų maždaug 750 buvo atvirose teritorijose. Kitas dalykas, žiūrint į šiandienos situaciją, ugniagesiai, turėdami ribotas finansines galimybes, išvažinės visą turimą kurą į žolių gaisrus ir gali nespėt sutiekt pagalbos kada jos reiks“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis.
Žolės degintojams gresia iki 1 tūkst. litų bauda, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Taip pat ūkininkai, savo žemėje deginantys žolę, gali netekti dalies Europos Sąjungos išmokų, nes žolės deginimas laikomas rimtu geros ūkininkavimo praktikos pažeidimu. Tačiau aplinkosaugininkai pripažįsta, kad žolės padegėjus nustatyti labai sunku.
„Problema ne ta, kad pagautą žmogų baudžiam ne per griežtai. Problema ta, kad sunku įrodyti padegimą“, – sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.
Aplinkosaugininkai primena, kad dėl ugnies poveikio skursta dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija.