Kauno apygardos teismas ketvirtadienį K.Stėgvilui skyrė 15 metų, o T.Šalnaičiui –10 metų laisvės atėmimo bausmes. Nuteistieji taip pat privalės sumokėti 100 tūkst. eurų neturtinę ir 4 tūkst. eurų turtinę žalą nukentėjusiojo artimiesiams.

Klausantis teismo nuosprendžio, abiejų žudikų veiduose galima buvo matyti šypsenas, o T. Šalnaitis net ciniškai nusikvatojo išgirdęs jam skirtą bausmę.

Vyrams buvo pareikšti sunkūs kaltinimai – asmeninio konflikto metu jie kankino ir itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį. Nužudytas jaunas vyras buvo žiauriai mušamas, tyrėjai suskaičiavo daugybę smūgių rankomis, kojomis, egzekutoriai mušė net kėde, žiauriai daužė nesirinkdami kur.

Žiaurus nusikaltimas įvykdytas 2013 metų paskutinę spalio dieną Veliuonos miestelyje.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu paaiškėjo priežastis, kodėl buvo nužudytas jaunuolis. Tai mažų mažiausiai glumina: esą buvo nužudytas, nes jo ieškojo policija. Kaltinamieji teigė pagalvoję, kad dėl to jiems gali kilti bėdų, todėl nutarė ieškomą jaunuolį nužudyti.

Tyrimo duomenimis, viskas prasidėjo spontaniškai. T. Šalnaitis paėmė medinę kėdę ir nieko nesakęs ja trenkė jaunajam bičiuliui per galvą. Nuo smūgio šis prarado sąmonę ir nukrito ant grindų. Tada lipnia juosta buvo surištos sužalotojo rankos ir kojos bei apvyniota galva ties burnos sritimi, kad pastarasis nerėktų. Surištą vaikiną T. Šalnaitis pradėjo mušti rankomis. Paskui pertempė surištąjį į kitą kambarį, kad niekas negalėtų pamatyti ir toliau mušė į įvairias kūno vietas. Daugiausia stengėsi pataikyti į galvą.

Apklausų metu T. Šalnaitis pasakojo, kad galvą daužė į grindis, vėliau į durų slenkstį. Abiem rankomis daužė galvą kelias minutes. Nuteistasis kėde daužė jaunuoliui per galvą. Mušė tol, kol kėdė sulūžo.Tada dūrė sulūžusia kėdės koja į krūtinę ir badė tą pačią vietą. Kadangi smūgiai buvo paviršutiniai, T. Šalnaitis liepė K. Stėgvilui laikyti įsmeigtą nuolaužą, o pats trypė ją kojomis, kad ji kuo giliau įsmigtu.

T. Šalnaitis kankinamą jaunuolį sukiojo už galvos tai kairėn, tai dešinėn, kol išgirdo trakštelėjimą. Pamatęs, jog kankintas jaunuolis jau nebekvėpuoja, suprato, kad jis jau mirė. Tada su K. Stėgvilu nutempė kūną prie Nemuno ir jį ten paskandino.

DELFI anksčiau rašė apie du Jurbarko rajono gyventojus, kaltinamus itin žiauriai nužudžius vaikiną. Tąsyk K. Stėgvilas ir T. Šalnaitis teisme pasakojo, kas įvyko tą dieną, kai buvo nužudytas jaunuolis, o sūnaus netekę tėvai su ašaromis akyse klausėsi, kaip žiauriai buvo žudomas jų vaikas.

Anksčiau K. Stėgvilas teigė, kad iki suėmimo gyveno ir dirbo užsienyje. Iki šiol jis nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį. 20-etis T. Šalnaitis jau spėjo dukart stoti prieš teismą. Vyras žinomas ne tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnams. Lenkijoje jam teko stoti prieš teismą už vagystę, teistas ir Lietuvoje. T. Šalnaitis visiškai pripažino savo kaltę. Tuo tarpu K. Stėgvilas teigė, kad jo veiksmai nelėmė aukos mirties. Vyras teisme pasakojo, kad jis nusikaltime dalyvavo minimaliai – esą beveik visus smurto bei nužudymo veiksmus atliko T. Šalnaitis.

Protu nesuvokiamas žiaurumas

Tą dieną trys vyrai buvo Veliuonoje, T. Šalnaičio senelio namuose. Nužudytasis ir T. Šalnaitis buvo viename kambaryje, o K. Stėgvilas kitame. Pastarasis pasakojo išgirdęs, kad iš kito kambario sklinda triukšmas. Atėjęs pamatė, kad T. Šalnaitis, užgulęs ir keliu prispaudęs auką, smūgiuoja į galvą, daužo, kur tik pasiekia. K. Stėgvilas pasakojo, kad kai paklausė: „Kas čia vyksta?“, sulaukė pikto atsakymo: „Nesikišk“.

Pasak vyro, tą dieną jie nebuvo vartoję alkoholio, tačiau gėrė nužudymo išvakarėse. Ikiteisminės apklausos metu, K. Stėgvilas teigė, kad T. Šalnaitis ir nužudytasis dažnai konfliktuodavo. T. Šalnaitį erzino, kad nužudytasis jo namuose savivaliavo: valgydavo, gerdavo, eidavo miegoti, kada panorėjęs.

Ankstesnių teismo posėdžių metu K. Stėgvilas pasakojo, kad bijojo tuo metu dar nepilnamečio T. Šalnaičio ir klusniai vykdė visus draugo prašymus, nors pats buvo ketveriais metais vyresnis. K. Stėgvilas sakė, kad paprašytas laikė užpultojo rankas. Padėjo aukai užrišti burną, surišti rankas ir kojas, o vėliau tik stebėjo, kaip draugas atlieka egzekuciją.

Pasak K. Stėgvilo, nusikaltimo metu T. Šalnaitis buvo labai įsijautęs, čiupo kėdę ir daužė auką tol, kol kėdė visiškai subyrėjo, o tada griebė kėdės kojos dalį, kuri buvo aštri, ir smeigė kelis kartus į krūtinę. K. Stėgvilas teisme teigė, kad tiesiog stebėjo egzekuciją ir nieko negalėjo padaryti, nes jį ištikęs šokas. Anot vyro, jo smūgiai nebuvo mirties priežastimi.

Nužudytojo tėvai DELFI pasakojo, kad 2013-ųjų spalio 20 dieną sūnus jiems pasakė, kad kelioms dienoms išvyks iš namų. Uteniškiai tėvai, nesulaukę jokių žinių ir nujausdami negerą, po 5 dienų pradėjo jo ieškoti, kreipėsi į Utenos policiją, tačiau kas nutiko jų sūnui, sužinojo tik po beveik pusantrų metų.

Pasak tėvų, sūnaus kūnas buvo rastas 2014 m. kovo mėnesį Jurbarko rajone prie Smalininkų. Kūnas buvo palaidotas kaip neatpažintas. Ir tik 2015-ųjų vasario mėnesį tėvų iniciatyva atlikus DNR tyrimą paaiškėjo, kad jų sūnus jau rastas ir palaidotas prieš 11 mėnesių. Tėvai kūną perlaidojo 2015 m. balandžio mėnesį.