Motinos grasinimai ją labai paveikė – nepilnametei net prireikė medikų pagalbos. Dabar ja rūpinasi tėvo sesuo, tuo metu prokurorai pasiekė, kad motinai, kuri, ko gero, šio vardo net neverta, būtų uždrausta matytis su dukra. Motinai taip pat uždrausta palaikyti bet kokius ryšius ir su kitais jos vaikais bei giminaičiais – esą taip ji gali bandyti paveikti nepilnametę.

Tačiau motina nerimsta – ji įsitikinusi, kad draudimas bendrauti su savo šeima prasilenkia su sveika logika ir teismo prašė panaikinti jai skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą skyrium gyventi nuo nukentėjusiosios, prie jos nesiartinti arčiau kaip 50 metrų, nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių.

Tokių griežtų sankcijų motina sulaukė, kai jos sugyventiniui buvo pareikšti įtarimai dėl nepilnametės išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Šio tyrimo metu motina stojo ginti ne savo dukros, o sugyventinio – ji siekė, kad mergaitė teismo metu duotų melagingus parodymus ir pareikštų, jog motinos draugas prieš ją seksualinės prievartos nenaudojo.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nustatė, kad motina nepilnametei dukrai psichologinį ir emocinį poveikį darė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

„Ji demonstratyviai nepritarė dukros duotiems parodymams ir dėl to atsisakė jos kaip dukters, nutraukė su ja bet kokius ryšius, o paskui santykius vėl atnaujindavo ir taip sukeldavo mergaitei emocinius išgyvenimus, norą ir pastangas palaikyti gerus santykius su motina, kėlė jai gailestį bei vertė jaustis kalta dėl motinos sugyventinio suėmimo“, – pažymėjo ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai.

Nors motinai bendrauti su dukra buvo galima tik dalyvaujant socialiniam pedagogui, ji vieną dieną nuvyko į gydymo įstaigą, kur dėl patirto emocinio streso buvo gydoma jos dukra, ir neteisėtu būdu iš nepilnametės išgavo pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad melavo, kai seksualiniu prievartavimu ir išžaginimu apkaltino savo motinos sugyventinį.

Po šio incidento motinai pareigūnai uždraudė bendrauti ir ieškoti ryšių su dukra, bet ši ir toliau nesiliovė – su nepilnamete susitiko parduotuvėje ir savo namuose. Po pastarojo susitikimo mergaitę ištiko psichinis šokas, jai prireikė medicininės pagalbos.

Poveikiu nukentėjusiajai įtariama motina tikino, kad dukros nebandė paveikti, tiesiog netyčia ją sutikusi parduotuvėje priėjo ir bandė nuraminti.

Kad nepilnametei gyventi yra nesaugu su motina, nurodė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė: „Susitikimai su motina šioje situacijoje neigiamai veikia nepilnametę nukentėjusiąją, todėl jų bendravimas turėtų būti apribotas. Šiuo metu mergaitė gyvena pas tėvo seserį, kur ji jaučiasi saugi“.

Draudimas motinai bendrauti su savo dukra yra pagrįstas, nusprendė ir teismas.

„Šiuo įpareigojimu siekiama dvejopų tikslų: kad įtariamoji neieškotų kontaktų su asmenimis, galinčiais trukdyti nustatyti procese tiesą bei siekiant, kad įtariamoji neieškotų kontaktų su nukentėjusiąja per asmenis su kuriais ji gyvena, darydama jai neigiamą įtaką“, – pažymėjo teisėjai.

Nepilnametės motina dar nėra nuteista dėl poveikio savo dukrai, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjai taip pat pabrėžė, kad kardomąja priemone siekiama apsaugoti nepilnametę nuo galimo poveikio bei kad susiklosčiusi konfliktinė situacija nebūtų toliau aštrinama.

„Ši priemonė yra laikina, apie susiklosčiusią situaciją yra žinoma vaikų teisių apsaugos skyriui, kurie stebi, kad nebūtų pažeisti nepilnametės nukentėjusiosios interesai dėl gyvenamosios vietos ir toks sprendimas yra labiau priimtinas nei nukentėjusiosios palikimas būti nesaugioje konfliktiškoje aplinkoje“, – teisėjai įsitikinę, kad nepaskyrus draudimo motinai bendrauti su dukra nebus užtikrintas nukentėjusiosios saugumas.

Baudžiamoji byla dėl nepilnametės seksualinio prievartavimo ir išžaginimo, kurioje įtariamas jos motinos sugyventinis, teisme dar neišnagrinėta.