„Atleisk dūrai“, – dideles raides pirštu iš savo kraujo suraitė laiško autorė.

Ji – 30 metų vilnietė Aliona Sosnova, penkių vaikų motina, skandalingai pagarsėjusios Vilniaus lesbietės Ritos Babraitytės dukra, jau gerą pusmetį dienas leidžia už grotų – teismas moterį yra nuteisęs dėl vienos jaunos vilnietės, išjuokusios jos netradicinės orientacijos motiną, sveikatos sutrikdymo ir neteisėto laisvės atėmimo.

Vienerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistai A. Sosnovai šiandien gresia gerokai ilgesnis įkalinimas – prokurorai ją kaltina sunkiu sveikatos sutrikdymu, už tai baudžiamajame įstatyme numatytas įkalinimas net iki dešimties metų.

Krauju pasirašytas laiškas atskriejo į vilnietės Andželikos K. pašto dėžutę – nuo mažens Alioną pažinojusi ir net ją motinai užauginti padėjusi moteris šiandien dar negali susitaikyti su patirta skriauda.

„Alionai atleidau kartą, kai ji puodeliu man vožė per galvą – tada pamelavau, kad pati nugriuvau, o dabar suspardė taip, jog galėjau numirti“, – Andželika nesupranta, kodėl turėtų atleisti kaltinamųjų suole sėdinčiai Alionai.

Moterį ne ką mažiau skaudina iš Alionos lūpų skriejantys įžeidinėjimai – pareigūnams ji pareiškė, kad Andželika yra lesbietė, o jos gerokai jaunesnė draugė – ne tik mylimoji, bet ir esą net bandė suvilioti jos būsimą sutuoktinį.

Pas draugę į svečius atvažiavo prieš pat vestuves

Vilniaus rajono apylinkės teismas šią savaitę pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl įvairių nusikaltimų pateikti ne tik Alionai – už grotų nuosprendžio laukia ir jos penkeriais metais jaunesnis sutuoktinis Pavelas Sosnovas, po vestuvų pasirinkęs žmonos pavardę, ir judviejų vestuvių liudininkas Tomas Pozniakovas.

Alionos ir Pavelo vestuvės įvyko tuomet, kai jų dėl įvykdytų nusikaltimų jau ieškojo Vilniaus rajono policijos pareigūnai – jie net buvo paskelbę oficialią paiešką. „Sakiau tyrėjui, kad paimkite juos iš santuokų rūmų, juk kaip tik tuo metu turėjo įvykti vestuvės, bet policininkas pasiūlė man nesikišti“, – prisipažino Andželika.

Moteris neslėpė, kad konfliktas, po kurio jai net mėnesį teko praleisti ligoninėje, buvo šiek tiek susijęs ir su Alionos išrinktuoju. „Aš jai pasakiau, kad tu gerai pagalvok prieš tekėdama – juk jis ką tik buvo tave kaip bulvę sumušęs“, – sakė nukentėjusioji.

Istorija, dėl kurios Aliona atsidūrė kaltinamųjų suole, nutiko dar praėjusių metų gruodžio 11-ąją Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime – savo sugyventinio, kuris tuo metu gulėjo ligoninėje, namuose gyvenusi Andželika ir trumpam pas ją pasisvečiuoti atvykusi draugė Valentina V. sulaukė skambučio: skambino Aliona, kuri norėjo atvažiuoti į svečius.

Andželika neprieštaravo, tačiau Aliona į jos namus atvažiavo ne viena – su būsimu sutuoktiniu ir jos vestuvių liudininku.

Nedideliame bute linksmybės tęsėsi apie pusdienį – kompanija buvo apsirūpinusi alkoholiniais gėrimais: vieni gėrė brendį, kiti – vyną, alų ar degtinę.

Kai gėrimų liko nebe tiek ir daug, Andželika ir Aliona patraukė į parduotuvę – grįždamos į namus moterys susikivirčijo. Konflikto tema buvo labai jautri Alionai – ji draugei priekaištavo, kad dėl šios kaltės vaiko teisių tarnybos darbuotojai atėmė jos nepilnamečius vaikus.

„Ji prisikabino prie manęs, kad aš dėl to esu kalta – taip, buvau išgėrusi, bet ir ji atvažiavo girta, tada kažkas iškvietė policiją, ir vaikus atėmė“, – sakė Andželika, kurį laiką auginusi Alionos vaikus.

Šaukė, kad tegul padvėsia

Anot jos, Aliona tik dangstosi meile savo vaikams. „Iš tikrųjų jie jai – do lampočki, ji juos atveždavo pas mane ir palikdavo, – sakė nukentėjusioji. – Aš jai visada tiesą sakiau, jai tada tai labai nepatiko.“

Susikvirčijusios moterys ginčijosi ir grįžusios į namus, tačiau kuriam laikui nurimo. „Mes tada ir šokome, kažkaip jos nurimo, bet paskui vėl atsinaujimo kalbos apie vaikus, – teisme prisiminė tragiškų įvykių liudininkė Valentina V. – Tuo metu Aliona buvo labai pikta, o Andželika vis kartojo: aš tau tiesą sakau.“

Moters teigimu, Alionos būsimas sutuoktinis Pavelas pasiūlė moteris palikti dviese – esą tegul išsiaiškina santykius, kiek reikia, išsirėkia viena ant kitos. „Jis tada net apsivėrkė, nes mažasis vaikas jam kaip sūnus buvo“, – prisiminė Valentina.

Pasak jos, virtuvėje jie išbuvo keletą minučių. „Aliona labai šaukė, keikėsi, Pavelas manęs pas ją neleido, sakė, palauk, tegul išsiaiškina, bet kai išgirdau, kaip kažkas dūžta, nubėgau į kambarį – Andželika jau gulėjo ant grindų, visa kruvina, – pasakojo Valentina. – Labai išsigandau, sakiau, Aliona, kviesk greitąją, bet ji buvo tokia šalta – sakė, tegul padvėsia ir dar kartą spyrė į galvą... O Andželika dar kažką murmėjo, supratau, kad jai labai blogai – net nesupratau, kaip nubėgau šauktis pagalbos pas kaimynus.“

Liudytoja prisipažino net neįtarusi, kad moterų ginčas gali taip baigtis: „Galvojau, jos pašūkaus ir nusiramins.“

Anot jos, policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai į kaimą atvažiavo labai greitai, tačiau Aliona jiems melavo apie konflikto aplinkybes. „Policijai ji sakė, kad aš Andželiką sumušiau, juk mano rankos kruvinos, o jas susitepiau, kai už galvos bandžiau užkišti pagalvę, – sakė Valentina. – Paskui Aliona aiškino, kad į namus atbėgo du ar trys vyrai, Andželiką sumušė ir pabėgo.“

Jeigu esu lesbietė, gali mane sudaužyti?

Kaip buvo sumušta ir atsidūrė ligoninėje, Andželika šiandien žino tik iš pasakojimų – moteris kurį laiką buvo be sąmonės. Ją gydę medikai iš pradžių net negalėjo pasakyti, kad moteris išgyvens.

„Iki šiol kartais jaučiu galvos skausmus, – neslėpė ji. – Ar aš atleisčiau Alionai? Ne, jau negaliu. Štai dabar prieš pat teismą ji man atsiuntė laišką – kaltina mane, kad aš kalta dėl jos nenusisekusio gyvenimo. Nesuprantu, ko ji nori iš manęs. Argi aš kalta, kad ji mane taip sudaužė? Ir dar kalba tokias nesąmones – atbėgo kažkokie du vyrai ir mane sumušė... O jeigu ji ir Valentiną būtų sudaužiusi? Kas tada būtų buvę? Ką ji tada savo vaikams pasakytų – kad mane nužudė?“

Moteris teigė, kad Alioną pažįsta nuo vaikystės, ji labai pasikeitė, kai buvo sulaikyta dėl narkotikų.

Aliona Sosnova
„Gal ir pati juos vartojo, nežinau, bet blaivi ji buvo visai kitoks žmogus – ir moka pajuokauti, ir protingai pašneka, – sakė nukentėjusioji. – Ir tada, kai ji su būsimu vyru ir liudininku atvažiavo, taip ir nesupratau, ar ji buvo išgėrusi, ar apsvaigusi nuo narkotikų. Ir tas jos jaunikis su liudininku ėjo kartu į tualetą: sakiau, ką jūs žydri, kad dviese užsidarėte? O gal jie ten žolę rūkė? Juk jų akys buvo stiklinės.“

Andželika piktinosi, kad Aliona kalba nesąmones apie jos asmeninį gyvenimą, taip bandydama nukreipti dėmesį nuo padaryto nusikaltimo.

„Aliona sako, kad aš su Valentina esame meilužės, tai – nesąmonė, – sakė ji. – Jeigu aš su jaunesne mergaite gyvenu, tai vadinasi jau lesbietė? Ar visos tos, kurios gyvena su draugėmis, yra lesbietės? Valentina visada pas mane atvažiuodavo, kartu ir pagyvenome, daug man padėdavo – žinote, tegul ji kalba ką tik nori, bet nesuprantu, ką ji nori tuo laimėti taip meluodama? Gerai, mes galime pasakyti: taip, mes kartu gyvename, bet ką tai pakeis? Tai jai nesuteikia jokios teisės mane daužyti per galvą! Prie ko čia mano asmeninis gyvenimas ir jos smūgiai per mano galvą? Reikia aiškintis, už ką mane mušė, o ne kas su kuo gyvena. Aš taip manau. Tegul Aliona savo mamos pasiklausia, su kuo ji gyvena – ar su vyru, ar su žmona.“

Atsiprašė krauju: likau viena it pirštas

Kaltinimus dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo Aliona pripažįsta iš dalies, tačiau prieš atvykdama į teismą ji tikėjosi, kad sulauks Andželikos atleidimo – juk prieš tai šiai parašė laišką. „Atsiprašau savo krauju“, – laiške rašė moteris.

„Aš nė kiek nepykstu ant tavęs, nelaikau jokio pykčio, tik vieno nesuprantu – tai buvo toks tavo kerštas? – rašė Aliona. – Jeigu man taip buvo lemta, tebūnie, sėdėsiu 5, nors dabar man realiai gresia 10 metų. O kas tau? Juk ne tau mano vaikams reikės pasakyti, kur aš tiek laiko buvau... Tau galiu tik vieną pasakyti: neduok Dieve, man skirs 5 metus kalėti, tai ant tavo sąžinės liks du vaikai. Našlaičiai.“

Aliona laiške taip pat rašė, kad kalėjime kraustosi iš proto, ten esą net blogiau nei „durchatoj“. Ji taip atsiprašė Andželikos: „Aš už savo neteisingus veiksmus, aišku, nuoširdžiai atsiprašau. Iš tikrųjų SORRY. Nenorėjau. Bet kaip yra, taip jau yra, ir nieko čia nebepakeisi.“

Teismo baigties už grotų laukianti Aliona laiške taip pažymėjo, kad atsiprašo ne dėl to, kad nori sukelti gailestį: „Rašau, nes kito šanso tavęs atsiprašyti aš neturėsiu. Ir padėkoti. Palinkėti laimės asmeniniame gyvenime. Juk aš dabar likau viena it pirštas, kaip ir tu. Likimo nuskriaustos seserys. Juokinga, bet tai tiesa.“

Surengė egzekuciją, nes nepritarė moteriškai meilei

Aliona, kaip ir jos motina R. Babraitytė, šios mylimoji Regina Morozaitė bei Erika Barkauskaitė yra gerai žinomos policijai – jos buvo teisiamos ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl jaunos vilnietės nesunkaus itin žiauraus sveikatos sutrikdymo bei laisvės atėmimo.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad 2012-ųjų rugsėjo 21-osios vakarą su Živile S. viename bendrabučio, esančio sostinės Birutės g., kambaryje tuo metu gyvenusi A. Sosnova nusprendė paskambinti R. Marozaitei, su kuria jos mama R. Babraitytė palaikė artimus santykius.

A. Sosnova jai pasakė, kad kambario draugė reiškia nepasitenkinimą dėl R Marozaitės ir R. Babraitytės seksualinės orientacijos, be to, piktinosi, kad jos dažnai išgėrinėja.

Šio pokalbio metu A. Sosnova pasiūlė jos kambario draugę už tai sumušti ir išvaryti iš namų.

Įniršio apimtos R. Marozaitė ir R. Babraitytė netrukus atvyko į bendrabutį – čia Živilei S. buvo surengta egzekucija.

Kerštaudamos už nepasitenkinimą merginos savo aukai sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą ir kitas kūno dalis. Kad maža nepasirodytų, R. Morozaitė „pademonstravo“ ir daugiau, ką sugeba: nukentėjusiąją suėmė už plaukų ir jos galvą trenkė į lovos atlašą bei spintelę ir po ranka pasitaikiusiu aerozoliniu buteliu ėmė talžyti šiai per galvą.

Maža to, ji netrukus nusprendė Živilę S. dar labiau pakankinti – įkaitino lygintuvą ir juo ėmė deginti veidą bei rankas.

Egzekucijos metu merginos paskambino kitai savo draugei – E. Barkauskaitei ir jos paprašė atvažiuoti į bendrabutį, nes planavo su savo auka „pasivažinėti“.

Apie 1 val. nakties, kai E. Barkauskaitė atvyko į Žvėryną, merginos savo auką išvedė į lauką, užrišo akis, surišo rankas ir įsodinusios į automobilį prievarta nuvežė į mišką prie Žaliųjų ežerų. Čia Živilė S. toliau buvo mušama – nukentėjusioji vėliau pareigūnams prisipažino, kad R. Marozaitė ir R. Babraitytė jai sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kojomis.

Sumušta ir lygintuvu apdeginta mergina buvo palikta miške. Živilė S. tik po kelių valandų surado kelią prie Žaliųjų Ežerų ir išsikvietė pagalbą. Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, nukentėjusioji buvo taip išsigandusi, kad šiems net nieko nenorėjo pasakoti.

„Man nuo to bus dar tik blogiau“, – sakė ji.

Vis dėlto, policijos pareigūnėms pavyko Živilę S. prakalbinti: ji papasakojo, jog draugė supyko, kai šiai pasakė, jog nepritaria draugystei tarp moterų.

Ji taip pat pasakojo, kad į mišką atvežusios merginos jai grasino, jog nužudys, tačiau Živilei S. pavyko jas perkalbėti: „Meldžiau jų atleidimo“.

„Tiek to, dar jauna, tegul gyvena“, – vienos iš moterų žodžius pareigūnams citavo nukentėjusioji.