Šį ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.
Tyrimo duomenimis, Klaipėdoje registruotos bendrovės vadovas, pasinaudodamas savo veiklos nevykdančia įmone, nuo 2018 metų lapkričio iki 2020 metų vasario galėjo neteisėtai sudaryti sąlygas penkiems Rusijos Federacijos piliečiams bei dviem Kazachstano Respublikos piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
Turimais duomenimis, siekdamas užsieniečiams gauti minėtus leidimus, kaltinamasis savo įmonės vardu Migracijos departamentui ir Užimtumo tarnybai pateikė galimai melagingus dokumentus. Jose kaltinamasis nurodė, jog į Lietuvą atvykusiems asmenims jo įmonėje bus įrengtos darbo vietos ir jie bus įdarbinti kosmetologais, vadybininkais-logistais, pardavimų, rinkodaros vadovais. Taip pat surinkta duomenų, kad leidimo laikinai gyventi laikotarpiu kaltinamasis vadovas įsipareigojo užsieniečiams suteikti gyvenamąją vietą, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, jog dokumentuose nurodytas adresas buvo jam priklausantis nebaigtos statybos negyvenamas namas.
Įtariama, kad toje pačioje įmonėje dirbanti direktoriaus pavaduotoja, galimai suklastodama dokumentus, padėjo neteisėtai įgyti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Manoma, kad ji kai kurių užsieniečių kvalifikacijai pagrįsti pagamino magistro diplomus, diplomų priedėlius bei licencijas medicininei praktikai atlikti. Remiantis šiais galimai melagingais dokumentais, šešiems asmenims buvo išduoti laikini leidimai gyventi Lietuvoje.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad direktorius galėjo apgaulingai tvarkyti ir šios įmonės buhalterinę apskaitą. Įtariama, kad jis pateikė „Sodrai“ suklastotus pranešimus apie tai, jog vienas iš minėtųjų užsieniečių darbuojasi jo bendrovėje ir jam yra mokamas atlyginimas. Tyrimo duomenis, faktiškai nedirbusiam asmeniui bendrai buvo priskaičiuotas didesnis nei 1 tūkst. eurų darbo užmokestis. Taip pat įtariama, kad įmonės apskaitoje kaltinamasis galėjo neužregistruoti ir dalies ūkinių operacijų, o dalį dokumentų – nuslėpti. Dėl to negalima iš dalies nustatyti kaltinamojo valdomos bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio. Įtariama, kad panašia nusikalstama veika, susijusia su apgaulingu apskaitos tvarkymu, kaltinamasis galėjo užsiimti ir kitoje savo vadovaujamoje įmonėje.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Tas, kas siekdamas gauti dokumentą pateikė įstaigai melagingą informaciją, griežčiausiai gali būti nubaustas arešto bausme. Už dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, griežčiausiai gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimu iki ketverių metų.
