„Prokurorės skundas atmetamas“, – paskelbė trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis.

Taip Aleksandrijos kaime tris vaikus užmušusiam S. Paulikui buvo suteiktas šansas pasitaisyti – už grotų 7 metus 2 mėnesius 13 dienų praleidęs, bet 9 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas skuodiškis likusią bausmės dalį galės atlikti laisvėje.

Teismas mano, kad apylinkės teismas pagrįstai S. Paulikui taikė lygtinį paleidimą bei skyrė baudžiamojo poveikio priemones – iki 2016-ųjų lapkričio 8-osios (tuomet baigiasi bausmės atlikimo terminas) nurodė nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Šis apribojimas taip pat yra taikomas iki bausmės pabaigos.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl už grotų S. Paulikas galėtų pakliūti tik tuomet, jeigu nesilaikytų jam skirtų apribojimų.

Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą S. Paulikui buvo skirta bausmė, o kai šis dalį jos atliko, pradėjo veikti kitas institutas – kaliniams gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

„Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) visi mūsų baudžiamieji įstatymai buvo suderinti su ES įstatymais, 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Probacijos įstatymas, tai visiškai naujas požiūris į asmenis, kurie lygtinai paleisti, ir kaip jie turi būti prižiūrimi paleisti į laisvę, – sakė teisėjas S. Lemežis. – Šiuo atveju buvo tris kartus kreiptasi dėl lygtinio paleidimo, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija atmetė prašymus, nors teisė būti paleistam į laisvę S. Paulikui atsirado dar 2012-ųjų gegužės 8-ąją. Ketvirtąjį kartą komisija pritarė paleidimui, bet jo nepatvirtino teismas. Penktą kartą vėl pritarė, rekomendavo skirti tam tikrus apribojimus. Tiesa, buvo tam prieštaraujantys trys nariai, bet jų vienintelis argumentas – S. Paulikas nuteistas už sunkų nusikaltimą. Deja, šis nusikaltimas nėra itin sunkus, jis priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, – tokie mūsų įstatymai, turime jais vadovautis. S. Paulikas atliko tris ketvirtadalius bausmės, nors jam lygtinis paleidimas galėjo būti taikomas atlikus ir pusę bausmės.“

Pasak jo, nebuvo pažeista jokių normų paleidžiant S. Pauliką. „Tai kur yra klaida priėmus jį paleisti į laisvę – pataisos namų administracija 7 metus jį stebėjo ir priėjo išvados, kad laikas jį paleisti į laisvę“, – pabrėžė teisėjas.

„Per visą lygtinio paleidimo laiką jeigu jis nevykdys teismo įpareigojimų arba padarys naują nusikaltimą likus net kelioms dienoms iki termino pabaigos, neįsiskaitys tas laikas, kurį jis praleido laisvėje – tada S. Paulikas bus grąžintas į įkalinimo vietą visam tam bausmės laikui, kurios neatliko, kai buvo paleistas lygtinai“, – pažymėjo S. Lemežis.

Teisėjas pabrėžė, kad lygtinis paleidimas taikomas visame pasaulyje – štai Pietų Afrikos bekojis sportininkas Oscaras Pistorius už merginos nužudymą buvo nuteistas penkerių metų bausme, už grotų yra praleidęs vos keturis mėnesius, o jau šią vasarą planuojama svarstyti klausimą dėl jo paleidimo.

Taip, anot teisėjo, paleidus nuteistuosius valstybė nusižengusiems asmenims ne tik suteikia naują šansą, bet ir neturi jų išlaikyti. Be to, anot S. Lemežio, Europos taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.

S. Pauliką į laisvę dar sausio pradžioje buvo paleidęs Vilniaus miesto apylinkės teismas – kadangi prokurorei Danutei Mekionienei nebuvo išsiųsta teisėjo Roberto Rainio nutartis, ji teismo sprendimo nespėjo apskųsti ir nuteistasis buvo paleistas į laisvę.

Vėliau prokurorė D. Mekionienė teisėjo nutartį vis dėlto apskundė, teigdama, kad nors S. Paulikas ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Prokurorės teigimu, būtina atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarymo, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Su prokurorės skundu nesutikęs S. Paulikas teisme yra sakęs, kad visuomenei bus naudingesnis laisvėje, nei įkalinimo įstaigoje.

„Laisvėje dirbsiu ir galėsiu nukentėjusiesiems atlyginti žalą“, – S. Paulikas nurodė, kad jau yra užsiregistravęs Darbo biržoje, bet darbo kol kas dar nesusirado.

Pirmą kartą po lygtinio paleidimo prabilęs S. Paulikas teismo posėdyje taip pat sakė, kad jis nėra toks baubas, kaip jį piešia žiniasklaida.

„Aš visada pripažinau kaltę, nuoširdžiai gailėjausi, taip pat esu žmogus ir dėl to, ką padariau, labai pergyvenu, suvokiu pasekmes – nesu baubas, kaip mane piešia žiniasklaida“, – kreipdamasis į trijų teisėjų kolegiją sakė S. Paulikas.

Ketvirtadienį, kai buvo skelbiama nutartis, S. Paulikas į teismą neatvyko – jo dalyvavimas nebuvo privalomas.

Kad jau galima S. Pauliką lygtinai paleisti į laisvę, dar praėjusių metų gruodžio 9-ąją nusprendė ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, nuteistojo prašymą svarsčiusi jau penktąjį kartą.

Pirmus tris kartus komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, o po ketvirtojo svarstymo nutarė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas nepatvirtino komisijos nutarimo.

„Asmuo pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: tęsia darbą ūkiniame aptarnavime valgyklos darbininku, toliau savanoriškai kiekvieną mėnesį dengia teismo nuosprendžiu paskirtą ieškinį, pagal galimybes dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose“, – savo išvadose nurodė komisija.

Anot jos narių, S. Paulikas pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, suvokia savo klaidų ir klystkelių priežastis – atsakomybės stoka, jaunatviškas lengvabūdiškumas.

Komisija taip pat nurodė, kad S. Paulikas bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, kai buvo aptiktas neblaivus, bet už tai jam skirta nuobauda jau negalioja.

„Už gerą elgesį, stropų darbą ir mokymąsi skatintas S. Paulikas skatintas devynis kartus“, – pabrėžė komisija.

DELFI primena, kad S. Paulikas 2007-ųjų lapkričio 7-ąją Aleksandrijos kaimo (Skuodo raj.) centre, vairuodamas automobilį BMW-524, lenktyniavo su „Audi“. Dideliu greičiu lėkęs BMW partrenkė ir mirtinai sužalojo tris dešimtmečius.

Vairuotojas (buvo įtariama, kad neblaivus) bei kartu su juo važiavęs patrulis Mantvydas Kringelis, palikę mašiną, pabėgo persėdę į „Audi“, vairuojamą aleksandriškio Vytauto Juočio. S. Paulikas pasislėpė ir policijai pasidavė tik kitą dieną. Tada jo organizme alkoholio neberasta.

Teismas buvusiam policininkui skyrė maksimalią už tokį nusikaltimą numatytą bausmę – 10 metų nelaisvės, bet vėliau Klaipėdos apygardos teismas bausmę sumažino iki 9 metų.

S. Pauliko sukelta avarija sukrėtė visą šalį – po jos Skuodo žmonės išėjo į gatves, po šio įvykio iš posto pasitraukė tuometinis policijos generalinis komisaras ir vidaus reikalų ministras.