Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas gavus informacijos, kad vienos Kauno gyventojos valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didelės vertės turto įsigijimo asmuo negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis. Atliekant tyrimą taip pat surinkta duomenų, kad nuosavybes teise priklausantį turtą (tris vienbučius namus ir butą), kurio įsigijimo Kauno gyventoja pagrįsti negali teisėtomis pajamomis, ji perleido kitiems asmenims – keturiems nesąžiningiems įgijėjams, todėl įstatymo nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, prašydama valstybės naudai konfiskuoti 701 998 eurų vertės turtą.
Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, jam vadovavo Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė.
Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2020 m. Į teismą dėl civilinio turto konfiskavimo prokuratūra kreipėsi jau keletą kartų.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinta, jog sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybes teise priklausančio, turto.
Konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.
