Oficialūs įtarimai H. Daktarui buvo paskelbti posėdyje, kuriame teisėjas Vladislavas Lenčikas nagrinėjo įtariamojo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Ja spalio 9-ąją į Lietuvą iš Bulgarijos kariniu lėktuvu parskraidintas Hena buvo suimtas trims mėnesiams.
Įtarimuose nurodyta, kad H. Daktaras nuo 1993 metų vasario 21 d. iki 2001-ųjų pabaigos organizavo šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ginkluotą „Daktarų“ nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams (nužudymams, vagystėms, plėšimams, turto prievartavimams) daryti.
Gaujai priklausė Egidijus Abarius (Goga), Vidmantas Gudzinskas (Guzas), Alvydas Viktoras Laurinavičius (Luras, miręs), Rimantas Ganusauskas (Mongolas, miręs), Vidmantas Siaurusevičius (Siauras, miręs), Iliorodas Popovas (Liodka, Popas, miręs), Rimvydas Žilinskas (Taisonas, Rimvis) ir kt. asmenys.
Kaip buvo paskelbta teisme, H. Daktaras įtariamas organizavęs buvusių bičiulių Arvydo Mučinsko (Mačialka), R. Ganusausko, Roberto Borcherto (Karakaso) nužudymus bei pasikėsinimą nužudyti Vladimirą Seneckį (Turistas).
Be to, Hena įtariamas turto prievartavimais, plėšimais, beveik milijono litų pasisavinimo organizavimu iš dabar jau bankrutavusios draudimo bendrovės. Apie šiuos įtarimus DELFI jau skelbė rugsėjo mėnesį.
H. Daktarui pareikšti įtarimai - kol kas tik pirminiai, vėliau jie turėtų plėstis, todėl nusikalstamų veikų gali būti daugiau.
H.Daktaro advokatas: jis nesislėpė nuo pareigūnų
Griežčiausios kardomosios priemonės skyrimą teismui apskundęs H. Daktaro advokatas Kristupas Ašmys ketvirtadienį pareiškė, kad Henai galėtų būti skirta kita – švelnesnė nei suėmimas – procesinė prievartos priemonė. H. Daktaras skundo nagrinėjime nedalyvavo.
Gynėjas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad H. Daktaras buvo pasislėpęs nuo pareigūnų. „Jis nėra gavęs šaukimų atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, o iš Lietuvos išvyko, nes jo gyvybei grėsė pavojus“, - pabrėžė K. Ašmys.
Tuo tarpu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis tvirtino, kad pirmą kartą suėmimas H. Daktarui buvo skirtas už akių – dar praėjusių metų gruodžio 24-ąją.
„Nei tuomet, nei dabar teismui nekilo abejonių dėl įtarimų ir suėmimo paskyrimo būtinumo“, - pabrėžė valstybinis kaltintojas.
Jis mano, kad Kauno nusikalstamo pasaulio šulas turėtų būti už grotų, nes taip bus užtikrintas jo dalyvavimas teismo procese bei bus užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms daryti. Be to, iki šiol nerasti kai kurių nužudytųjų kūnai, todėl išėjęs į laisvę įtariamasis esą galėtų sunaikinti įkalčius.
Pareigūnų neįsileisdavo į namus
Pasak Kauno nusikaltėlių bylą tiriančio prokuroro, H. Daktaro teiginiai, kad jis iš Lietuvos išvyko dėl jam iškilusių tariamų grėsmių, yra niekuo nepagrįsti.
„Manau, kad tai yra vienas iš būdų bandyti paneigti suėmimo pagrįstumą, o ne realias aplinkybes, - sakė Z. Tuliševskis. - Tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas kviesti H. Daktarą į teisėsaugos institucijas, jo nebuvo namuose, jam buvo bandoma įteikti šaukimus atvykti, tačiau niekas neįsileisdavo į namus. Buvo nustatyta, kad jo nėra namuose“.
Kaltintojas pažymėjo, kad Hena slapstėsi, nes siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.
„Žinodamas įtarimų apimtį H. Daktaras gali bandyti ir toliau pasislėpti, jeigu pakliūtų į laisvę, - sakė prokuroras. - Už veikas, kuriomis jis yra įtariamas, gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi vien tokio sunkumo bausmės grėsmė gali paskatinti jį pasislėpti. Be to, H. Daktaras turi ryšių užsienyje – tai parodė jo sulaikymo Bulgarijoje aplinkybės. Jis nedirbantis, kalbos apie legalias pajamas pagal byloje surinktą medžiagą irgi negali būti“.
Ar pagrįstai H. Daktarą suėmė Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, teisėjas V. Lenčikas žada paskelbti penktadienį popiet.
Mongolo kūnas nerastas iki šiol
DELFI jau skelbė, kad Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnų speciali tardymo grupė, tirianti 1993-1997 metais Kauno banditų padarytus nusikaltimus, išsiaiškino, kad H. Daktaras esą organizavo savo bičiulio R. Ganusausko nužudymą. Įtariama, kad Mongolas nenorėjo dalintis nusikalstamu būdu gaunamais pinigais ir siekė pasitraukti iš „Daktarų“ grupuotės.
Be to, Hena įtarė, jog bičiulis gali būti susijęs su restorane „Villula“ įvykusiu garsiuoju banditų užpuolimu 1993-iųjų spalio 7-ąją, kai buvo nušauti penki žmonės.
Pareigūnai gavo žinių, kad iš karto po kruvinųjų žudynių H. Daktaras su bendrais R. Ganusauską iškvietė į restoraną. Vyrams pradėjus aiškintis santykius Hena pistoletu sudavė Mongolui per galvą, o paskui iššovė. R. Ganusauskas spėjęs ranka užsidengti galvą, todėl buvo sužalota tik plaštaka. Greičiausiai H. Daktaras būtų Mongolą iš karto pribaigęs, tačiau jį sustabdė kartu buvęs V. Siaurusevičius (Siauras), atėmęs pistoletą.
Vienas su pareigūnais bendradarbiauti sutikęs nusikalstamo pasaulio atstovas tyrėjams aiškino, kad tų pačių metų gruodžio 25-ąją H. Daktaras su bendrais viename Žagarės gatvėje esančiame name susitiko su Mongolu – esą norėjo susitaikyti. Tačiau R. Ganusauskas buvo apgautas – į namą, kuriame jis kurį laiką slėpėsi nuo nusikaltėlių, įsiveržę penki „Daktarų“ grupuotės autoritetai prievarta jį išgabeno į nenustatytą vietą ir nužudė.
Vietos, kurioje R. Ganusauskas buvo nužudytas, pareigūnams kol kas nepavyko nustatyti. Nerastas ir „Daktarų“ autoritetų nepaisiusio Mongolo kūnas.
Įtaria reketavus Kauno vicemerą
Tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat aiškinasi, kokiomis aplinkybėmis H. Daktaro bendrai reketavo dabartinį Kauno vicemerą S. Vaičikauską ir buvusį Lietuvos taupomojo banko tarybos pirmininką Robertą Preikšą.
1993-aisiais R. Preikša buvo siuvimo bendrovės „Dobilas“ akcininkas, o S. Vaičikauskas – ne tik akcininkas, bet ir prezidentas.
Pasak šaltinių, H. Daktaro nurodymu jo bendrai buvo atvykę į siuvimo fabriką, o vėliau S. Vaičikauską ir R. Preikšą išsikvietė į restoraną „Villula“. Grasindami verslininkams „Daktarų“ grupuotės autoritetai esą reikalavo „už apsaugą“ jiems nuolat mokėti 10 proc. nuo bendro pelno.
Tuo metu „Dobilas“ per metus uždirbdavo apie milijoną litų, todėl nusikaltėliai tikėjosi gauti 100 tūkst. Lt.
Verslininkai Kauno nusikaltėliams nepakluso, todėl jau kitą rytą po susitikimo H. Daktaro parankiniai atvyko prie siuvimo fabriko administracinių patalpų ir į vidų įmetė degaus skysčio butelius.
Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo ir tarybos narys, Kauno vicemeras S. Vaičikauskas DELFI neslėpė prisimenąs prieš keliolika metų įvykusį susitikimą su „vaikinais“ restorane „Villula“.
„Mums jie sakė, kad visi moka, reikėtų ir mums mokėti, - rugsėjo mėnesį sakė S. Vaičikauskas. – Tačiau mums nebuvo konkrečiai nurodyta suma, tie vaikinai nebuvo agresyvūs, tuo mūsų pokalbis ir baigėsi. Paskui gal pora kartų buvo padegtos mūsų patalpos, todėl kreipiausi į policiją. Tačiau ne dėl reketo – tik dėl padegimų“.
Buvęs „Dobilo“ prezidentas tikino H. Daktaro nepažįstantis – nors anksčiau ir dažnai atvažiuodavo pietauti į „Villulą“, tačiau nusikaltėlių autoriteto esą jis nesutikdavo. „Jį kartą atsitiktinai mačiau vienoje kavinėje ir tiek“, - sakė vicemeras.
H. Daktaras įtariamas turtą prievartavęs ir iš kitų Kauno verslininkų.
Draudimo kompanija išmokėjo 720 tūkst. Lt
Tirdami Kauno banditų padarytus nusikaltimus pareigūnai gavo žinių, kad „Daktarai“ galėjo apgauti dabar jau bankrutavusią draudimo bendrovę „Ūkio draudimas“. Pasak šaltinių, gavęs H. Daktaro ir kitų autoritetų nurodymą vienas nusikalstamos grupuotės parankinių, pasinaudodamas pažintimi su draudiku, kompanijoje apdraudė savo motinos pastatą Šakių rajone ir jame buvusius daiktus 880 tūkst. Lt sumai.
Kaip vėliau paaiškėjo, nepraėjus nė porai mėnesių po draudimo sutarties sudarymo Kauno nusikaltėliai į namo rūsį atvežė maždaug 200 litrų statinę su kalcio karbidu ir jį užpylė vandenį. Susidarius acetileno dujoms nuo elektros įjungimo pastate įvyko sprogimas, namas buvo sugriautas iki pamatų.
Draudimo kompanija vienam „Daktarų“ grupuotės nariui išmokėjo 720 tūkst. Lt draudimo išmoką.
Tyrimą atliekantys pareigūnai išsiaiškino, kad „Daktarai“ buvo gerai ginkluoti – turėjo labai didelį kiekį ne tik šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, bet ir sprogmenų. Be to, kauniečiai palaikė kontaktus su Rusijoje ir Latvijoje veikiančiomis gaujomis.
Dideles sumas nusikaltėliai gaudavo grobdami krovinius ir automobilius. Paaiškėjo, kad vieni nukentėjusieji Rusijos piliečiai net nesikreipė į policijos pareigūnus, kai „Daktarų“ grupuotės nariai pagrobė jų daugiau kaip 100 tūkst. Lt kainavusius automobilius. Be to, turima duomenų, kad iš bendros nusikaltėlių kasos galėjo būti mokami kyšiai svarbią informaciją nutekinantiems pareigūnams.