„Jis buvo lyg mažas kačiukas, visada bėgdavo su vaikais žaisti, niekada niekam blogo nėra padaręs, o čia staiga ėmė ir nušovė“, – ašaras lieja Švenčionių rajono Švenčionėlių miestelio gyventoja.

Po vyro mirties pensininkei augintinis buvo lyg vaikas, kuriuo tik ji rūpinosi: „Per dieną kalytę tris kartus išvesdavau iš daugiabučio į kiemą, pirkdavau vitaminus, nuolat jį tikrindavo veterinaras“, – moteris apie mažąją „Bielką“ kalba taip, jog atrodo, kad šuniukas jai buvo kaip šeimos narys.

Nors po įvykių Švenčionėliuose jau praėjo daugiau kaip metai, tačiau moteriai jos šunelio tragiška gyvenimo baigtis atrodo įvykusi lyg vakar – pamiršti augintinio pensininkė negali ir dėl ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo, ir iki šiol besitęsiančio teisminio proceso.

Vilniaus apygardos teismas antradienį išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Švenčionėliuose, Želvyčių gatvėje gyvenantis Eugenijus Učkorius buvo kaltintas viešosios tvarkos pažeidimu ir žiauriu elgesiu su gyvūnu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad praėjusių metų kovo 18-ąją, apie 13.45 val., E. Učkorius iš legaliai laikomo pistoleto kartą iššovė į šunį – kulka perskrodė kalytės nugarą, ji nuo patirtų sužalojimų iš karto nugaišo.

Švenčionių rajono apylinkės teismas vyrą yra pripažinęs kaltu ir už tai skyręs 15 MGL (1 950 litų) dydžio baudą. Be to, gyvūno netekusiai moteriai jis įpareigotas sumokėti beveik tūkstantį litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Tačiau E. Učkorius su tokiu nuosprendžiu nesutinka ir apeliacine tvarka reikalauja jį panaikinti bei išteisinti dėl pateiktų kaltinimų. Nuteistasis teigė, kad neketino nušauti kaimynės šunio, tačiau jis jį puolė: „Neturėjau tikslo jį nužudyti, tenorėjau tik jį atbaidyti“.

Vyras teigė, kad mišrūnas buvęs agresyvus ir po kiemą lakstė be antsnukio. „Aš tik gyniausi, kai jis mane užpuolė“, – tikino nuteistasis.

E. Učkorius taip pat pažymėjo, kad iš pistoleto net nesitaikė į šunį: „Šoviau į žemę“.

Tuo metu jam atstovaujantis advokatas Anatolijus Novikovas sakė, kad nuo pat tyrimo policijoje pradžios E. Učkorius neneigė, kad šovė į šunį, „tačiau neturėjo tikslo jį nužudyti, o gavosi, kaip gavosi“.

„Jis dar mėgino šunį nubaidyti, tegul tie šunys laksto, tik jo nepuola“, – pažymėjo advokatas.

Tokie argumentai neįtikino valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės. „Jeigu jis šovė ir iš karto nušovė, kaip gali būti netyčia“, – pareiškė Vida Bracevičienė.

E. Učkoriaus teiginiai skaudina šuns netekusios jo kaimynės: „Žinote, jeigu jis iš karto po įvykio ar net vėliau būtų atėjęs į mano namus ir atsiprašęs, apgailestavęs, tikrai nebūčiau jo kaltinusi, bet dabar kitaip negalėjau pasielgti – visi kaimynai sakė, netylėk, nes kitą kartą nežinai, kas gali jam po ranka pakliūti“.

Moters teigimu, po šio įvykio iš kaimyno policija paėmė legaliai laikytą pistoletą, tačiau šį jis galėtų atgauti, jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkintų nuteistojo skundą ir jį išteisintų.

„Tas mano šuniukas visą laiką su manimi vaikščiodavo, ir tik prie namų, aš jį visada vedžiojau su pavadėliu, tada, kaip ir visada, pavadėlį nuėmiau prie durų, kad jis užbėgtų į ketvirtąjį aukštą, bet netikėtai iš laiptinės išėjo E. Učkorius ir šunelis nusekė paskui jį, – pasakojo pensininkė. – Kol nuėjau už namo, išgirdau šūvį – už sienos pamačiau, kaip mano „Bielka“ guli, o kaimynas nueina. Pritrūko kelių sekundžių, gal dar būčiau spėjusi jį sustabdyti...“.

Moterį stebina kaimyno teiginiai, kad jos šunelis buvo agresyvus ir jį puolė. „Niekada to nebūdavo, visi kaimynai gali paliudyti, jis gi labai mažas, visi vaikai su juo žaisdavo“, – ašaras liejo moteris.