Ikiteisminį tyrimą pradėję prokurorai siekė, kad brolžudys būtų suimtas, tačiau Vilniaus apygardos teismas pirmadienį paskelbė, jog nėra pagrindo G. Stasiulevičių sodinti į Lukiškių kalėjimą.
Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vlado Nikinto paskelbta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl G. Stasiulevičius dar mažiausiai tris mėnesius bus laisvėje – tik kitų metų sausio pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas ketina pradėti nagrinėti jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio. Juo vyriškis nuteistas kalėti už nužudymą, tačiau kol nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nuspręsta jam neskirti griežčiausios kardomosios priemonės.
„Jį paliko laisvėje? Negali būti – aš išprotėsiu“, - iš DELFI išgirdusi apie pirmadienio rytą paskelbtą teismo verdiktą jaudulio negalėjo sulaikyti našle likusi 56 metų S. Stasiulevič.
Moteris prieš tris savaites Trakų policijai parašė pareiškimą, kad iš G. Stasiulevičiaus sulaukė grasinimų – esą jos giminaitis atėjo į Lentvario geležinkelio stotį, kurioje ji dirba, ir elgėsi arogantiškai bei įžūliai. S. Stasiulevič pareigūnams nurodė, kad jos vyro žudikas ne kartą sakęs, jog ją pakars, nužudys ir pan.
„Bijau, kad jis gali įgyvendinti savo ketinimą nužudyti“, - pareiškime pareigūnams nurodė moteris.
Teismas atsižvelgė į senyvą amžių
Policijos pareigūnai G. Stasiulevičių sulaikė, ikiteisminio tyrimo teisėja leido jį suimti 10 parų. Kai suėmimo terminas baigėsi, kitas teisėjas atsisakė patenkinti prokuratūros prašymą ir grasinimu nužudyti įtariamo lentvariškio nesuėmė – paleido į laisvę.
Įtariamajam buvo skirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas.
Su šia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nesutiko Vilniaus apygardos prokuratūra – aukštesnės instancijos teismui įteikė apeliacinį skundą. Tačiau jį kaip nepagrįstą atmetęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad ir įtariamasis, ir nukentėjusioji jau apklausti, buvo atlikta jų akistata.
„Nėra pagrindo teigti, kad G. Stasiulevičius bandytų paveikti proceso dalyvius, be to, jis yra senyvo amžiaus“, - skelbdamas nutartį pažymėjo teisėjas V. Nikitinas.
S.Stasiulevič: kaip reikės išeiti į gatvę?
Tuo tarpu S. Stasiulevič tikina, kad jai nesuprantamas toks teismo sprendimas.
„Vyro brolis nuteistas kalėti 13 metų, tačiau teismai jo nepasodina – vos praėjus dviem mėnesiams po nužudymo paleido į laisvę, - pirmadienį kalbėjo moteris. – Jau praėjo daugiau kaip du metai po mano vyro nužudymo, tačiau G. Stasiulevičių visur matome. Visi mes jo bijome – einame gatve ir drebame... O dar dabar mano darbo grafiką pakeitė – darbą reikės eiti nuo 6 val. ryto, gatvės Lentvaryje neapšviestos. Nežinau, kaip mes tai ištversime“.
Moteris teigė, kad ne kartą iš Lentvario miestelio gyventojai jai pasakoję, kaip G. Stasiulevičius gyręsis, jog „vis tiek nesėdės kalėjime“.
„Patikėkite, kokių baisių kalbų mes prisiklausom, be to, jis visur po miestelį pašaipiai vaikščioja ir demonstruoja savo galią“, - S. Stasiulevič neslėpė, jog kiekvieną kartą išeidama į gatvę jaučia baimę.
Ar brolienės nuogąstavimai pagrįsti, G. Stasiulevičius DELFI nenorėjo aiškinti. Jo advokatas tvirtino, kad moteris esą nepagrįstai nuteistąjį kaltina grasinimais nužudyti.
„Nukentėjusioji niekaip nesupranta, kaip nuteistasis dar gali būti namuose, - sakė G. Stasiulevičiaus gynėjas. – Nėra jokių įrodymų, kad jis būtų grasinęs – brolienė nori, kad teismas jį uždarytų tik dėl to, jog ši jo bijo“.
Dėl žemės buvo kilęs ne vienas konfliktas
DELFI primena, kad G. Stasiulevičių Vilniaus apygardos teismas yra ne tik nuteisęs kalėti, bet ir nužudytojo J. Stasiulevičiaus žmonai bei sūnui yra priteisęs po 125 tūkst. litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, jie patirtą žalą buvo įvertinę milijonu litų.
Kitam savo broliui Vladislavui nuteistasis turės sumokėti 50 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. Be to, iš G. Stasiulevičiaus teismas priteisė laidojimo ir advokatų atstovavimo išlaidas – daugiau kaip 35 tūkst. Lt.
Mirtiną kulką savo broliui G. Stasiulevičius paleido 2007-ųjų lapkričio 9-ąją, kai Lentvaryje gyvenantys trys broliai susitiko prie iš tėvų paveldėto miško Malūnių kaime. Dėl jos giminėje buvo kilęs ne vienas konfliktas.
Paaiškėjo, kad paveldėtos žemės nepasidalijantys broliai į pagalbą buvo pasitelkę matininką, kuris atvykęs išmatavo sklypus. Tačiau apie tai nieko nežinojo G. Stasiulevičius – praėjus kelioms valandoms po matininko apsilankymo prie miško atvykęs vyriškis rado brolius, kurių vienas bandė įtvirtinti riboženklį.
Prieš nužudymą brolį buvo užpuolęs kastuvu
Įsiutęs G. Stasiulevičius išsitraukė savigynai įsigytą ginklą „Sig Sauer“ ir jį įrėmė Vladislavui į krūtinę, o netrukus paleido du šūvius į Josifą. Viena kulka pataikė į galvą – šūvis buvęs mirtinas.
Kartu buvusiam Vladislavui pavyko pasprukti, jis vėliau ir iškvietė policiją.
G. Stasiulevičius taip pat buvo kaltinamas dėl pasikėsinimo nužudyti gyvą likusį Vladislavą, tačiau teismas jam šiuos kaltinimus panaikino – esą byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, o Vladislavo išsakyti teiginiai apie kilusią grėsmę tėra tik prielaidos ir spėjimai.
Tačiau teismas nusprendė G. Stasiulevičių pripažinti kaltu ir pasikėsinus nužudyti dabar jau nužudytą brolį Josifą. Nustatyta, kad prieš mėnesį iki nužudymo broliai buvo susikivirčiję - įsiutęs G. Stasiulevičius broliui du kartus į veidą ir ranką sudavė kastuvu. Skaudesnės tragedijos tąkart pavyko išvengti, nes Josifas apsigynė.
Apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Pavelas Frolovas pažymėjo, kad tarp brolių tvyrojo nuolatinė įtampa, jie ne kartą buvo susiginčiję dėl žemės.
Nustatyta, kad į brolį šovęs G. Stasiulevičius nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus. Jis teisme įrodinėjo, kad neviršijo būtinosios ginties ribų – esą jį brolis užpuolė kastuvu ir kūju. Tačiau teismas jo versiją atmetė.
Šį teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė ir nuteistasis, ir nukentėjusieji.