„Man paskambino K. Pociūnas ir atsiprašė, kad vakar sumušė mano pažįstamą, bet aš jam pasakiau, kad jo kaip ir nepažinojau, todėl nėra ko atsiprašinėti, o jis tada pasakė, kad tu primesk, aš vakar kažkokį senį išjungiau su skėčiu, juo taip pat lūpą užkabinau, o gyvenime niekada nesu kam nors trenkęs“, – trečiadienį pareiškė A. Šalna.

Tačiau, anot jo, vėliau K. Pociūnas šių žodžių išsižadėjo ir tikino, kad taip niekada nekalbėjo.

„Šio fakto per pirmąją apklausą neminėjau, o jau paskui pasakiau viską, kaip buvo prie baro, nes norėjau padėti išsiaiškinti šį įvykį“, – sakė A. Šalna.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį toliau nagrinėjo kompozitoriaus T. Dobrovolskio nužudymo bylą. Kaltinimai dėl tyčinio nužudymo pateikti ne tik A. Šalnai, K. Pociūnui, bet ir Skirmantui Jankauskui – nė vienas jų kaltės dėl nužudymo nepripažįsta, tuo metu Vytenis Matulevičius, Paulius Leščinskas ir Edgaras Petruškevičius kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu.

Tragiškai pasibaigusios muštynės prie baro „Vingrių 17“, geriau žinomo kaip „Psichbaris“, įvyko 2014 m. gruodžio 23 d. vakarą. A. Šalna teisme sakė, kad tą vakarą buvo įmonės, kurioje jis dirbo, kalėdiniame vakarėlyje, kai paskambinęs draugas V. Matulevičius pasakė, jog yra Vingrių g. bare ir reikalinga pagalba, nes čia su jais konfliktuoja įtartini asmenys.

„Mūsų įmonės vakarėlyje dalyvavo ir E. Petruškevičius, jam paaiškinau situaciją ir nusprendėme nueiti pasižiūrėti, – kalbėjo A. Šalna. – Einant E. Petruškevičius užsiminė, kad netoliese yra K. Pociūnas, nutarėme jam paskambinti, nes nežinojome, kiek ten yra asmenų, jeigu kiltų konfliktinė situacija. K. Pociūnui paaiškinau, kad mano pažįstami yra bare, jiems iškilo grėsmė, nes kiti asmenys juos įžeidinėja dėl politinių priežasčių. K. Pociūnas sakė, kad yra netoliese ir ateis su pažįstamu P. Leščinsku.“

Kartu su kompanija nuėjęs į Vingrių barą A. Šalna sutiko S. Jankauską ir V. Matulevičių, o kitoje gatvės pusėje buvo keli vyrai.

„Tada priėjau prie jų ir sakiau: sveiki vyrai, kokios problemos, kodėl nemylite Lietuvos, kodėl labiau mylite V. Putiną, – pasakojo A. Šalna. – Jie man nieko nesakė, o tuo metu priėjęs K. Pociūnas smogė kažkokiam vaikinui – vėliau paaiškėjo, kad S. Jankausko draugui. Tada prasidėjo muštynės, aš atšokau atgal, pamačiau, kad S. Jankauskas stumdosi, mušasi su nepažįstamu vyru, E. Petruškevičius – irgi su kažkuo. Aš tada trinktelėjau nepažįstamam vyrui, o pats gavau į ranką, todėl atsitraukiau ir pamačiau, kad prie sienos buvo sukniubęs vyras. Tada nubėgau į kitą gatvės pusę, tame kipiše nedalyvavau.“

A. Šalna tikino, kad kaip tik tuo metu iš baro išėjo vienas vaikinas (vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusysis Mindaugas Šulinskas). „Mūsų žvilgsniai susitiko, supratau, jog jis meta man iššūkį, todėl pribėgau prie jo ir sudaviau kelis kartus, po to muštynės persikėlė į barą, kažkas į mane metė alaus bokalą, bet konfliktas tuo ir pasibaigė“, – tikino jis.

Vyras teigė, kad iš karto po to su draugais atsisveikino ir su E. Petruškevičiumi grįžo atgal į įmonės vakarėlį. O kitą dieną sulaukė K. Pociūno, kuris esą ir prisipažino, kad „išjungė vieną senį“.

A. Šalna teisme negalėjo pasakyti, kas T. Dobrovolskiui skėčiu dūrė į akį, nes to esą nematė. „Mačiau jį post factum – tas žmogus jau buvo sukniubęs“, – sakė jis.

Šie A. Šalnos parodymai visiškai nesutampa su anksčiau apklausto K. Pociūno, tačiau kaltinamasis turi paaiškinimą. „Pamatęs, kad prieš jį liudiju, jis nusprendė pakenkti man – aš su jo parodymais nesutinku, aš sakau, kaip buvo, – teigė vyras. – Kaip aš galiu pasakyti, kodėl žmogus kalba kitaip – nesu psichologas.“

Ikiteisminio tyrimo metu A. Šalna buvo patikrintas poligrafu, kai jo daugybę kartų buvo klausiama, ar jis T. Dobrovolskiui sudavė skėčiu, A. Šalna atsakė neigiamai. Ekspertai nurodė, kad A. Šalna buvo nesąžiningas atsakydamas į jam užduodamus klausimus.

Tyrimo metu ekspertai taip pat stebėjo A. Šalnos reakciją, kai jam buvo sakoma, kad „tam vyrui skėčiu sudavė“ konkretus asmuo – buvo nurodytos devynios pavardės, o jis tik vieną kartą sureagavo į pavardę ir ta reakcija buvo po K. Pociūno pavardės paminėjimo.

„Matyt sureagavu dėl to, kad žinojau mūsų pokalbį telefonu“, – paklaustas, kodėl tyrimo metu sureagavo į K. Pociūno pavardę, aiškino A. Šalna.

Kalbėjo apie tyrėjų spaudimą: man siūlė prisipažinti

K. Pociūnas negalėjo pasakyti, kodėl A. Šalna kalba apie pokalbį telefonu, nes esą jo metu apie jokį skėtį nebuvo kalbama. „Galiu tik išreikšti savo nuomonę – aš puikiai atsimenu momentą, kai pas mane atvažiavo du tyrėjai, kuriems prieš keletą dienų buvau pasakęs, kad grumtynių metu aš tą skėtį numušiau, ir gal A. Šalna sužinojo, jog turėjau kontaktą su skėčiu, todėl taip ir pasakė.“

K. Pociūnas taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu tyrėjai jam esą darė spaudimą. „Liepė prisipažinti, kad aš išdūriau, sakė, jog tada mažiau metų gausiu“, – teigė jis.

A. Šalna teisme taip pat neigė, kad anksčiau priklausė „skinheadų“ judėjimui. „Kiek žinau, oficialiai tokio judėjimo kaip ir nėra, yra tik tam tikra asmenų grupė, kurie stipriau išreiškia patriotinius jausmus, – kalbėjo kaltinamasis. – Per pirmąją apklausą pareigūnai mane spaudė, kad pasirašyčiau, jog priklausau „skinheadams“ arba jie žadėjo parašyti, kad esu dar kokių nors baisesnių organizacijų, pavyzdžiui, nacių ar kitų narys.“

Vyras pažymėjo, kad pažinojo žmonių, kurie prijautė „skinheadų“ skleidžiamoms idėjoms. „Ir S. Jankauskas, ir V. Matulevičius kažkuriuos žmones pažinojo, bet kad jie būtų priklausę, neturiu teisės sakyti“, – pabrėžė A. Šalna.

Šioje byloje kol kas nėra apklaustas tik vienas kaltinamasis – S. Jankausko apklausa planuojama gegužės 24 d.

Supyko, nes palaikė rusus

Tuo metu anksčiau K. Pociūnas sakė, kad „prie T. Dobrovolskio stovėjo S. Jankauskas ir K. Pociūnas“.

„Mačiau, kaip kažkuris iš jų trenkė T. Dobrovolskiui – girdėjau tokį čaižų garsą, o po to pamačiau, kaip tas žmogus susvirduliavo ir nukrito, bet kas ir kaip įvyko, negaliu pasakyti“, – anksčiau teisme yra sakęs tyčiniu nužudymu kaltinamas 23 metų K. Pociūnas.

Prisimindamas prieš pustrečių metų Vilniaus centre įvykusius tragiškas muštynes prie baro „Vingrių 17“, kaltinamasis sakė, kad tą vakarą su draugu P. Leščinsku buvo bare, kai sulaukė A. Šalnos skambučio telefonu.

Karolis Pociūnas
„Jis sakė, kad yra bare ir jam reikalinga pagalba, sutarėme susitikti prie Šiuolaikinio meno centro, Pauliui pasiūliau eiti kartu, – pasakojo K. Pociūnas. – Kai susitikome su A. Šalna ir E. Petruškevičiumi, klausiau, kas atsitiko. Jis buvo akivaizdžiai išgėręs, sakė, kad jo draugams, kuriuos pažįstu iš futbolo, skinheadai, kažkokie rusai ėmė kažką aiškinti. Klausiau, kas ten bus, o jis sakė, kad reikės juos pamokyti. Supratau, kad reikės muštis. Iš Audriaus jautėsi didžiulis pyktis – einant į barą jis visą laiką kalbėjo ir labai palaikė savo nuomonę prieš rusus.“

Prie „Vingrių 17“ K. Pociūnas pasisveikino su bičiuliais, o tada A. Šalna garsiai paklausė: „Kas čia Putino mylėtojai?“ ir, kaltinamojo teigimu, „prasidėjo masinės muštynės“.

Jis pasakojo, kad iš karto puolė vyrą, kuris buvo pasirėmęs skėčiu – vėliau paaiškėjo, jog šis vyras Martynas Prakapas (byloje jis yra liudytojas).

„Jis stumdėsi su S. Jankausku, todėl priėjau ir iš jo rankų išmušiau skėtį bei kartą trenkiau į veidą, po to – dar kartą, – prisiminė K. Pociūnas. – Ir tada išgirdau, kaip kažkas sušuko, kad nemuščiau, nes čia – savas žmogus. Tada pamaičiau, kaip A. Šalna ir S. Jankauskas stovėjo prie T. Dobrovolskio – už A. Šalnos buvo toks mažas vyras, su akiniais (ikiteisminio tyrimo metu jo nepavyko nustatyti – DELFI), supratau, kad įvyks konfliktas, todėl norėjau pasaugoti A. Šalnos užnugarį ir priėjau prie to žmogaus. Tuo metu kažkas trenkė T. Dobrovolskiui – girdėjau tokį čaižų garsą, mačiau, kaip jis krenta. O aš tada smogiau tam neaukštam vaikinui, jis sukniubo ir rankomis užsidengė veidą.“

K. Pociūnas sakė, kad tada pasisuko į kairę pusę, o ten stovėjo P. Leščinskas, iš baro išėjusi mergina bei per muštynes taip pat sumuštas baro svečias Andrejus Karačiūnas.

„Tuo metu mane buvo užvaldęs kažkoks pyktis ir be jokios priežasties trenkiau A. Karačiūnui, kažkuris vaikinų dar jį pastūmė, šis nukrito, tuomet aš, P. Leščinskas ir E. Petruškevičius ėmėme jį spardyti, jam sudaviau kelis smūgius į kojas“, – pasakojo K. Pociūnas.

Jo teigimu, muštynes stebėjusi mergina tuo metu pradėjo juoktis. „Klausiau, kas čia juokingo, o ji atsakė, kad smagu prisiminti senus laikus“, – teisme kalbėjo kaltinamasis.

„O tada pamačiau, kaip prie baro A. Šalna mušasi su kitu vyru – nukentėjusiuoju Mindaugu Šulinsku, norėjau eiti, bet pamačiau, kaip A. Karačiūnas bandė pabėgti, – tęsė pasakojimą K. Pociūnas. – Jį pasivijau ir trenkiau į petį ir smakrą, o tada pribėgo draugai ir ėmė jį mušti. Tada išgirdau, kaip A. Šalna sušuko „palikit ir man“, o paskui atbėgęs jam trenkė. O tada visi išsiskirstėme.“

K. Pociūnas pažymėjo, kad muštynių metu sumušė tik M. Prakapą, A. Karačiūną ir nenustatytą vyrą.

„Kas sudavė T. Dobrovolskiui – S. Jankauskas ar A. Šalna, nemačiau, nes jau buvo tamsu“, – sakė jis.

K. Pociūnas tikino, kad tuo metu, kai iš M. Prakapo rankų išstūmė skėtį, negalėjo T. Dobrovolskiui pataikyti į akį, nes skėtis buvo žemai, o kompozitorius stovėjo ir „neįmanoma buvo pataikyti, nes T. Dobrovolskį uždengė A. Šalna.“

Po šių muštynių K. Pociūnas su P. Leščinsku nuėjo į kitą barą, bet apie įvykius nekalbėjo. Tačiau kitą rytą K. Pociūnas nutarė paskambinti A. Šalnai – norėjo sužinoti M. Prakapo telefono numerį ir jam paskambinti, nes „norėjau perduoti atsiprašymą“, kad šį sumušė.

„Vakare susitikau su E. Petruškevičiumi, buvo toks geras oras ir abu kažkaip nemaloniai pasijutome dėl vakarykščių įvykių – sakiau, kodėl mes taip pasielgėme, nereikėjo, – pasakojo K. Pociūnas. – Jis man pritarė ir klausė, ar prie baro mačiau šunį, nes A. Šalna jam minėjo, kad „koks jis šuo, jeigu negynė savo šeimininko“.

K. Pociūnas tikino, kad prie baro „Vingrių 17“ kilusių muštynių nei jis, nei jo bičiuliai nesureikšmino ir net nepamanė, kad gali būti sulaikytas policijos pareigūnų. Apie tai jis nepagalvojo net tada, kai tėvų namuose Panevėžyje buvo sulaikytas A. Šalna – esą jis gana dažnai įsiveldavo į įvairias muštynes. „O mane sulaikė per Kalėdas namuose“, – teigė K. Pociūnas.

Tyčiniu nužudymu kaltinamas vyras teismui pateikė kompiuterine grafika pavaizduotą vizualizaciją, kaip viskas vyko prie baro „Vingrių 17“. „Tai kaip animacinis filmas, kuriame pavaizduota, kaip viskas tada vyko“, – sakė kaltinamasis. Jis pažymėjo, kad šį įrašą buvo pateikęs ir pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu, tačiau esą tuomet „niekas nežiūrėjo, niekam nebuvo įdomu“.

Anksčiau teisme buvo apklausti du nukentėjusieji A. Karačiūnas ir M. Šulinskas. Jie prisipažino, kad su kai kuriais kaltinamaisiais kalbėjosi dar prieš muštynes bare – vyrams nepatiko, kad jie pritaria V. Putino vykdomai politikai. Būtent dėl to kaltinamieji nutarė išsikviesti „pastiprinimą“ ir taip pademonstruoti savo jėgą.

„Aš pasakiau, kad man patinka V. Putinas, jie tada ėmė man grasinti, sakė, kad už tokius pokalbius galiu gauti į galvą – labiausiai agresyviai buvo nusiteikę du vaikinai: vienas – su akiniais, o kitas kalbėjo su akcentu – dzūkiškai ar suvalkietiškai“, – sakė M. Šulinskas.

„Tą vakarą atėjau į barą, čia susipažinau su mergina, mes sėdėjome ir kalbėjomės apie politiką, istoriją, o netoliese sėdėjo kompanija, iš kurios kažkas ėmė sakyti, kad „Putin chuilo“, – teisme pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas M. Šulinskas. – Paklausiau, kodėl? Tada manęs paklausė, koks mano vardas, atsakiau, kad Mindaugas, o jie man atsakė įžeidžiančiai – rusišką keiksmažodį ir rusišką vardą, sakė, trauk savo galvą, mes tave sudaužysime. Jie toliau mane įžeidinėjo, todėl pasakiau, kad jeigu norite, galime išeiti į lauką vienas prieš vieną pakalbėti.“

Tačiau į gatvę vyrai nėjo aiškintis santykių – susitaikė, net vieni kitiems ranką paspaudė.

Pasak nukentėjusiojo, kompanija, kurioje buvo keturi jauni vyrai ir viena mergina, linksminosi toliau, o vėliau, praėjus maždaug dviem valandoms, kai nebuvo kilę jokių konfliktų, vienas vaikinų – V. Matulevičius pakvietė išeiti į lauką.

„Nieko blogo neįtariau, nes jis su mane pakvietė išeiti šypsodamasis, maniau, kad nori parūkyti ir pasikalbėti, – pasakojo M. Šulinskas. – Išėjęs iš baro prie pat durų pamačiau po kaire kraujo klane gulintį T. Dobrovolskį, o kitoje pusėje ant žemės gulėjo sumuštas mano draugas A. Karačiūnas.

Supratau, kad muštynėse turėjo dalyvauti daug žmonių – ėmiau dairytis, kol susidūriau akis į akį su vienu vaikinu, tiksliai negaliu pasakyti, bet numanau, kad tas vyrukas yra A. Šalna. Jis buvo smarkiai apgirtęs.

Lauke buvo ir daugiau žmonių, nusprendžiau tarp jų nesiveržti ir eiti atgal į barą, galvojau, iškviesiu policiją. Bet supratau, kad net nespėsiu atidaryti baro durų, todėl ėjau link tualeto, bet pakeliui ant laiptų gavau kelis smūgius į ranką ir pilvą. O paskui ėmė mane daužyti – negalėjau apsiginti: mane visą laiką daužė, nežinau kiek, bet žinau, kad daug ir ilgai. Nežinau, ar praradau atmintį, ar ne, bet kai baigė daužyti, pamačiau, kad jau yra atvykę policijos pareigūnai, jie man sakė, pasilik bare, esi sužalotas.“

M. Šulinskas mano, kad jį mušė du žmonės, o jam buvo suduota apie dvidešimt smūgių.

Nukentėjusysis tikino, kad kompozitorių T. Dobrovolskį (jis tą vakarą buvo sunkiai sužalotas – vienas kaltinamųjų jam skėčiu dūrė į akį, dėl ko jis vėliau mirė) pažinojo tik iš matymo, tačiau tada su juo nebendravo, tik paspaudė ranką. „Kai jį pamačiau gulintį kraujo klane lauke, pagalvojau, kad jį stipriai sumušė ir sulaužė žandikaulį“, – sakė vyras.

Kitas nukentėjusysis irgi gyrė V. Putiną

Tą vakarą bare buvo sumuštas ir A. Karačiūnas, tiesa, apie tragiškus įvykius teisme kalbėjo labai nedaug, net negalėjo įvardyti, kas jį tiksliai sumušė, kai šis iš baro išėjo į lauką parūkyti.

Šis nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad tragedija „Psichbaryje“ nutiko vien dėlto, jog buvo paminėtas Rusijos vadovo vardas.

„Aš sėdėjau bare prie židinio, kai iš kitos bare buvusios kompanijos išgirdau tostą: „Putinas chuilo“! – sakė A. Karačiūnas. – Atsisukęs pasižiūrėti, kas vyksta, pamačiau, kad ta kompanija žiūri į mane ir laukia palaikymo – nori, jog išgerčiau už jų žodžius. Nežinau, kodėl, bet man tai nepatiko, ką jie pasakė V. Putino atžvilgiu, todėl jiems replikavau – atsakiau, kad gerai būtų, kad ir mūsų valstybė turėtų tokį prezidentą kaip V. Putinas.“

Kodėl gyrė Rusijos vadovą, A. Karačiūnas teisme neaiškino, tačiau patikino, kad po jo žodžių, jog ir Lietuvai reikalingas toks vadovas kaip V. Putinas, jokio konflikto su nepažįstamaisiais vaikinais nekilo.

Bet vėliau, kai jis išėjo iš baro į lauką parūkyti, buvo užpultas ir sumuštas – tuo metu į lauką buvo išėjęs ir kompozitorius T. Dobrovolskis.

„Kai mane spardė, kažkas šaukė: kas čia už V. Putiną? – prisiminė A. Karačiūnas. – Viskas įvyko labai greitai, paskui tie vaiinai pabėgo, atsikėlęs pamačiau, kad ant šaligatvio kraujo klane guli vyras, kuris buvo su šunimi. Tai buvo T. Dobrovolskis – manau, tas žmogus atsidūrė netinamoje vietoje ir netinkamu laiku.“

A. Karačiūnas teigė, kad iš to tragiško vakaro prisimena tik S. Jankauską ir V. Matulevičių, o su tais vaikinais, kurie yra kaltinami jo sužalojimu, susitaikė, nes šie atlygino žalą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (263)