"Tyrimas rodo, kad į teisėsaugos akiratį dažniausiai patenka ne tie asmenys, kurie turėtų būti suvokiami kaip pavojingi nusikaltėliai, t.y. narkotikų platintojai dideliais kiekiais, bet dažniausiai patenka vos ne eiliniai visuomenės nariai, kurie turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, ir atsako už tai, kad jie turi priklausomybę, kad jie serga", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo TI vadovas Algimantas Čepas.
Anot jo, vietoj to, kad tiesiog bausti priklausomybę narkotikams turinčius asmenis, turėtų būti ieškoma būdų, kaip tokiems žmonėms padėti.
"Matosi, kad didžioji pastangų dalis vis dėlto sueina į tai, kad išaiškinti daugiau vartotojų negu platintojų. Tarkime, atpalaidavus tas pajėgas, kažkokiu būdu randant kitų metodų, kaip su tuo tvarkytis, nukristų apkrovimas tiek pačioms teisėsaugos institucijoms ir teismams, ir kalėjimų sistemai"- kalbėjo tyrimo grupės narys Vaidas Kalpokas.
Tyrimas parodė, kad nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotikais, Lietuvoje daugėja - 2000-aisiais jų buvo užregistruota 926, o 2010-aisiais - 2075. Didėja ir nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotikais, padariusių asmenų skaičius pataisos įstaigose - per 10 metų jis padidėjo apie 3 kartus.
V.Kalpokas tvirtino, kad dabartiniame Baudžiamajame kodekse yra numatyta 10 straipsnių, kurie numato atsakomybę už su disponavimu narkotikais susijusius nusikaltimus.
60 proc. minėtų veikų sudaro minėti nusikaltimai be tikslo platinti narkotikus, 40 proc. - su tikslu platinti. 70 proc. įtariamųjų arba kaltinamųjų neturėjo tikslo platinti, 30 proc. - turėjo tikslą platinti.
Už minėtąsias veikas pastaraisiais metais dažniausia yra skiriamas laisves atėmimas, kas sudaro apie 40 proc. bausmių. Bauda sudaro 35 proc. bausmių, laisvės apribojimas ir areštas - 18-20 proc., viešieji darbai - tik apie 1 proc.
Anot V.Kalpoko, natūraliai didėja ir nuteistųjų už minėtąsias veikas skaičius pataisos namuose: jei 2001 metais jie sudarė tik 2,5 proc., 2010-ųjų pradžioje jie sudarė 8,7 proc. visų nuteistųjų.
Tyrėjų grupės vadovė Aušra Pocienė pasakojo, kad tiriant teismų išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis buvo imtos 2005-2009-ųjų 1-osios instancijos bylos (iš 2863 bylų buvo atrinktos 755).
Tyrimas parodė, kad minėtus nusikaltimus dažniausiai vykdo jauno amžiaus žmonės: apie 65 proc. kaltinamųjų sudarė asmenys iki 30 metu, o 27 proc. nusikaltimų atliko 21-25 metų asmenys. 38 proc. asmenų turėjo vidurinį išsilavinimą, 24 proc. - pagrindinį ir dar 24 proc. - pradinį. 75 proc. kaltinamųjų buvo nevedę.
Dauguma kaltinamųjų nedirba: tai sudaro 65 proc. 18-mečių ir jaunesnių (22 proc. mokosi) ir 70 proc. vyresnių nei 18-os metų.
23 proc. 16-20 amžiaus kaltinamųjų būna jau anksčiau teisti, tačiau su amžiumi šis procentas auga - nuo 56 proc. 21-25 metų amžiaus kaltinamųjų iki 75 proc., kai kaltinamiesiems būna 26-30 metų..
Šie duomenys, anot A.Pocienės, leidžia teigti, kad rizikos grupę sudaro jauni asmenys su viduriniu ar mažesniu išsilavinimų, turintys teistumą ir nedirbantys, tuo tarpu socialiai saugiai grupei priklauso neteisti, dirbantys su aukštesniu išsilavinimu žmonės.
Pasak tyrimo dalyvių, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, situacija Lietuvoje nėra itin bloga.
"Dar pakankamai gerai atrodo, nes Vakarų Europos pataisos įstaigose yra daug daugiau asmenų kalinamų už nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, bet pas juos ir narkomanijos mastai daug kur yra gerokai didesni. Pas mus vis dėlto pagrindinė problema tebėra alkoholizmas, ne narkomanija. Bet pagal tai, kokios tendencijos yra, kaip didėja nuteistųjų už narkotikus žmonių skaičius pataisos įstaigose, ganėtinai greitai ta situacija suvienodės ir bus panaši kaip į Europos Sąjungos šalyse", - kalbėjo A.Čepas.
Visgi, pasak TI vadovo, kitose ES valstybės daug daugiau dėmesio skiriama gydymui ir narkomanų resocializacijai.