Tačiau jis nėra pavojingas visuomenei ir jam net nereikalingas gydymas. Taip nustatė teismo medicinos ekspertai, konstatavę, kad baisaus nusikaltimo metu kompiuterinių žaidimų mėgėjas buvo nepakaltinamas – jam diagnozuota patologinė toksikacija alkoholiu (gėrė vermutą, alų ir degtinę).
Remdamasis šiomis išvadomis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad netaikys redaktoriui Vytautui Lukaševičiui baudžiamosios atsakomybės ir jam iškeltą baudžiamąją bylą nutraukia.
Teismas konstatavo, kad vaikų žurnalo redaktorius, komunikacijos specialistas ir viename teatre vaidinantis 26 metų V. Lukaševičius padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – pasikėsino nužudyti, tačiau tai įvyko jam esant nepakaltinamumo būsenos. Jam šiuo metu nėra reikalingas gydymas ir jis nėra pavojingas visuomenei.
Būsena, kuri buvo konstatuota V. Lukaševičiui, yra labai reta, todėl teisėjai buvo paskyrę papildomą kompleksinę ekspertizę, tačiau jos išvados nepaneigė dar ikiteisminio tyrimo metu kitų ekspertų pateiktų teiginių.
„Tai, kas nutiko, iki šiol negaliu pamiršti – kambaryje ant grindų ir sienų buvo daug kraujo, o jis mane puolė su peiliais rankose“, – apie košmarą, kurį patyrė viename sostinės daugiabutyje, teisme prisipažino vienas studentas.
Istorija, dėl kurios V. Lukaševičius sėdi kaltinamųjų suole, įvyko 2013 metų birželio 28-osios naktį sostinės Saulėtekio rajone. Išvakarėse su draugu namuose girtauti pradėjęs ir įvairius alkoholinius gėrimus vartojęs vaikinas savo draugą paliko namuose, kai šis užmigo, o pats išėjo į lauką pasivaikščioti. Čia vaikų žaidimų aikštelėje sutiko kompaniją – jai pasiūlė kartu pasilinksminti jo namuose, nes jo draugui labai bloga ir jis miega.
Nepažįstamieji sutiko ir kartu patraukė į V. Lukaševičiaus namus. Čia jie šnekučiavosi, išgėrė alaus, o kadangi šeimininkas turėjo gitarą, ja pagrojo ir padainavo.
Kaip pasakojo nukentėjusieji, V. Lukaševičius pasakojo, kad yra aistringas kompiuterinių žaidimų mėgėjas – jam labai patinka GTA serijos žaidimai. Jis su užsidegimu gyrėsi, kaip puikiai sekasi žaisti „Call of Duty“, „Mass Effect“ ir kitus virtualius žaidimus apie mafiją, žudynes ir t. t. O paskui net pasiūlė trumpam pasižiūrėti kovinį filmą su legendiniu aktoriumi Sylvesteriu Stallone.
„Mes tada sėdėjome prie stalo, vienas draugas grojo gitara, visi buvome draugiškai nusiteikę, kai V. Lukaševičius išėjo iš kambario – po akimirkos jis atėjo su dviem peiliais ir ėmė kažką šaukti ir puolė prie arčiausiai sėdėjusio bičiulio, – prisiminė vienas vaikinų. – Jam du kartus įdūrė į krūtinę. Mes labai išsigandome – ėmiau ieškoti, kuo galėčiau nuo jo apsiginti, todėl nuo stalo griebiau alaus butelį ir į jį mečiau, bet nepataikiau. Tada jis dūrė kitam mano draugui.“
Sužeisti draugai užsirakino tualete
Šiuo metu užsienyje gyvenantis nukentėjusysis sakė, kad sunkiai sužeisti ir kraujuojantys jo bičiuliai spėjo išbėgti iš kambario ir užsirakino tualete, į kurį tuo metu kaip tik buvo nuėjusi jų draugė.
„Likau vienas kambaryje su V. Lukaševičiumi – jis su peiliais ėjo manęs link, – pasakojo studentas. – Pamenu, kad ant jo šaukiau, labai garsiai rėkiau, bet jis nereagavo – griebiau gitarą ir ja bandžiau atremti peilius. Tada išbėgau į balkoną – gerai, kad jame buvo kitos durys, per kurias išbėgau į kitą kambarį, o iš jo – iš buto.“
Nukentėjusysis sakė, kad iš karto iškvietė greitosios pagalbos medikus ir policijos pareigūnus. Į pranešimą jie reagavo žaibiškai – V. Lukaševičių pareigūnai surado balkone. Tačiau su juo taip ir nepavyko susišnekėti – jis net nesuprato, kodėl atvyko policija. Pareigūnai nustatė, kad V. Lukaševičius buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 1,81 prom. girtumas.
Kas dėjosi namuose tą vakarą, V. Lukaševičius neprisimena iki šiol – apie vos tragiškai nepasibaigusio įvykio aplinkybes jaunas vyras sužinojo tik iš nukentėjusiųjų pasakojimų.
Vaizdas, kurio pamiršti neįmanoma
Pažintis su V. Lukaševičiumi gerokai pakeitė nukentėjusiųjų gyvenimus – jie iki šiol prisimena, kaip juos užpuolė į namus pasikvietęs vaikų žurnalo redaktorius.
„Jeigu nebūčiau pasipriešinęs, būtų ir mane sužeidęs“, – sakė išsigelbėjęs studentas. Jo teigimu, po skerdynių butas atrodė kaip baisiame filme – ne tik grindys, baldai, bet ir sienos buvo aptaškytos krauju.
„Po šio įvykio dažnai sapnuoju košmarus, vis dar matau tą vaizdą – to neįmanoma pamiršti“, – pažymėjo studentas. Nepažįstamaisiais žmonėmis nustojęs pasitikėti jaunuolis nesuvokia, kaip V. Lukoševičius per vieną akimirką galėjo tapti visai kitokiu žmogumi.
