Per 3 šių metų ketvirčius gaisruose žuvo 146 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 186), iš jų 2 vaikai (7), o 122 gyventojai (172) buvo traumuoti. Tikėtina, kad per keletą pastarųjų metų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inicijuotos įvairios prevencinės akcijos, kaip ir šiuo metu vykstančios „Būk saugus, moksleivi“ bei „Kūrenkime saugiai“, jau duoda teigiamų rezultatų, nes jau treji metai, kaip žūstančiųjų skaičius mažėja.

Žuvusiųjų ir traumuotų gyventojų skaičiaus sumažėjimas, ypač per šalčiausią ir dažniausiai tragiškiausią I-ąjį ketvirtį, nuo 99 aukų pernai iki 72 šiemet, teikia vilčių, kad šis skaičius šiais metais bus mažesnis. Tačiau kaip rodo praėjusių metų IV ketvirčio gaisrų statistika, kai intensyvaus šildymo sezono metu žuvo net 84 žmonės, tik pasibaigus metams galėsime įvertinti jų pasekmes. Tad gyventojų prašoma su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai.

Iki spalio mėnesio miestuose šiemet žuvo 49 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 97. 11 gyventojų žuvo Kaune, 10 – Vilniaus rajone, po 6 – Klaipėdos ir Vilniaus miestuose bei Kauno, Rokiškio, Ukmergės ir Švenčionių rajonuose. Šiemet jau kilo 14 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus ir 2 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes. 56 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 39 – neatsargus elgesys su ugnimi, 12 žmonių žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 8 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 26 gyventojų žuvimo priežastys tiriamos.

Ugnis sunaikino 512 pastatų, 334 transporto priemones, 5741 toną pašarų, 9637 kv. m gyvenamojo ploto ir 13483 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 112 žmonių gyvybes, 1322 pastatus, 156 transporto priemones, 220 gyvūnų.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (57,8 proc.), žolės, ražienų deginimas (11 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,9 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (4 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Be to, šiemet užregistruoti 553 padegimai (4 proc.), 230 gaisrų (1,7 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 720 gaisrų (5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai 1280 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, 907 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 438 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose bei, panaudoję specialią įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 127 nukentėjusius bei ištraukė 74 žuvusius žmonės. 339 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kur jie išgelbėjo 88 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 25) bei ištraukė 130 skenduolių (149).

Ugniagesiai likvidavo ir 461 cheminį incidentą, 85 kartus rinko gyvsidabrį, 260 kartų budėjo sprogmenų nukenksminimo metu, 23 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 323 gyventojus, iš jų 35 vaikus.