Teismas išteisino 40-metį Aleksandrą Skliarą nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties ir neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltime ir 43 metų Eduardą Petrauską neaptikus jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
Generalinė prokuratūra mano, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Prokuratūra mano, kad Apeliacinis teismas turėtų paskelbti naują nuosprendį - A.Skliarą ir E.Petrauską pripažinti kaltais dėl valstybinių nusikaltimų, tačiau suėjus baudžiamosios atsakomybės patraukimo senaties terminui, nuo bausmės atleisti.
A.Skliarą prokuratūra kaltina antivalstybinių organizacijų kūrimu ir aktyviu dalyvavimu jose, kenkimu, šaunamųjų ginklų grobimu ir kitais nusikaltimais - iš viso pagal 8 Baudžiamojo kodekso straipsnius.
E.Petrauską buvo prašoma pripažinti kaltu dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir aktyvaus dalyvavimo jų veikloje, smurto prieš pareigūną ir svetimo turto sugadinimo.
Vilniaus apygardos teismo vertinimu, parengtinio tardymo metu A.Skliarui ir E.Petrauskui pareikšti kaltinimai neparemti surinktais byloje įrodymais, kaltinimas neatitinka Baudžiamojo kodekso reikalavimų.
Buvęs Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, dabar - opozicinės Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos lyderis BNS yra sakęs, jog omonininkų veikla yra "tipiškas terorizmo pavyzdys". Be to, kadangi jie priklausė okupacinei kariuomenei, jiems taikytini ir kaltinimai karo nusikaltimais.
A.Skliaras ir E.Petrauskas yra Lietuvos piliečiai, gyvena Vilniuje. Bylą dėl buvusios SSRS vidaus reikalų ministerijos būrio OMON darbuotojų nusikalstamų veiksmų prieš Lietuvą Generalinė prokuratūra baigė tirti pernai rugsėjį.
Į 15 tomų bylą yra sujungtos visos Lietuvos teisėsaugos baudžiamosios bylos, iškeltos OMON smogikams nuo 1991 sausio 14 dienos iki 1991 rugpjūčio 19 dienos.
Vilniaus OMON būriui inkriminuojamas Lietuvos VRM Policijos akademijos pastato užgrobimas, Vilniaus muitinės Lavoriškių ir Medininkų postų užpuolimas, Krašto apsaugos departamento autobuso užpuolimas, Šalčininkų pasienio užkardos Tabariškių posto užpuolimas, Zarasų pasienio užkardos ir Zarasų muitinės Smėlynės posto užpuolimas, Valstybinio telegrafo ir telefono centro Vilniuje užėmimas.
Buvę OMON Vilniaus būrio vadovai, Rusijoje gyvenantys Boleslovas Makutinovičius ir Vladimiras Razvodovas, kurie įtariami įvykdę ne mažiau kaip 15 nusikaltimų prieš Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus, šalies teisėsaugai kol kas nepasiekiami.
Lietuva kreipėsi dėl B.Makutinovičiaus ir V.Razvodovo ekstradicijos, tačiau Rusijos teisėsauga juos išduoti atsisako, motyvuodama, kad jie yra Rusijos piliečiai. Kitų išvykusių iš Lietuvos OMON smogikų buvimo vietos nenustatytos.
Baudžiamoji byla prieš B.Makutinovičių, V.Razvodovą, kitus OMON būrio narius, kurių buvimo vieta šiuo metu nenustatyta, išskirta į atskirą baudžiamąją bylą.
1990 metų rugpjūčio 31 dieną Lietuvos vidaus reikalų darbuotojai priėmė pareiškimą, kuriame įsipareigojo vykdyti nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos Respublikos įstatymus, užtikrinti viešąją tvarką ir jos piliečių apsaugą.
Vykdydami Lietuvos įstatymus, vadovybės nurodymus, Lietuvos VRM Ypatingos paskirties milicijos būrio darbuotojai nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų sausio 11 dienos saugojo viešąją tvarką masinių renginių metu, dalyvavo sulaikant ginkluotus nusikaltėlius, vykdė kitas padaliniui priskirtas, jo nuostatuose numatytas funkcijas.
1990 metų vasarą Ypatingos paskirties milicijos būrys turėjo 136 etatus, čia dirbo 127 žmonės. 1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausiajai Tarybai priėmus aktą dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, Lietuvoje vyko aktyvus politinis gyvenimas, kuris pasireiškė mitingų gausa. Jų metu viešosios tvarkos apsaugai buvo naudojami ne tik viešosios milicijos padaliniai, bet buvo įtraukiami ir Ypatingos paskirties milicijos būrio karininkai ir milicininkai.
Prokuratūros duomenimis, 1991 metų sausio 11 dieną Ypatingos paskirties milicijos būrio darbuotojams grįžus į bazę Maudyklos gatvėje po budėjimo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje, šio padaliniai karininkai - štabo viršininkas B.Makutinovičius, būrių vadai V.Razvodovas ir A.Skliaras, pasinaudojo eilinių milicininkų nepasitenkinimu dėl tariamai jiems nebūdingų funkcijų vykdymo, sukurstė tuo metu bazėje buvusius nemažiau kaip 32 darbuotojus užvaldyti būrio ginkluotę, amuniciją, transportą, kitą turtą ir pasitraukti iš bazės.
Buvo sumanyta užimti Lietuvos Policijos akademijos pastatą, dislokuotis jame ir vykdyti kitos valstybės - SSRS - įstatymus. Pasitraukimas buvo vykdomas padedant nenustatytiems SSRS ginkluotų pajėgų karino dalinio Šiaurės miestelyje kariškiams.
Tokiu būdu į tarnybinius būrio ir kariškių automobilius buvo pakrauti šaunamieji ginklai - 80 automatų, 130 pistoletų, 3 šautuvai, 2 karabinai, 9 mažo kalibro šautuvai, 5 revolveriai, kitokie šaunamieji ginklai, taip pat guminės lazdos, liemenės, antrankiai, skydai, šalmai, dujokaukės, minų ieškikliai, ašarinės dujos, rūbai avalynė, radijo ir telefoninio ryšio priemonės.
Bylos duomenimis, apie 3 val. 45 min. ginkluoti automatais ir pistoletais, B.Makutinovičius ir A.Skliaras kartu su dar dviem nenustatytai būrio nariais, apgaule pateko į Lietuvos Policijos akademijos pastatą Valakampių gatvėje. Į jį buvo suvežtas pagrobtas turtas.
Užgrobusi Policijos akademijos pastatą ir įsikūrusi jame, Ypatingos paskirties milicijos būrio karininkų ir milicininkų grupė ėmė veikti kaip antivalstybinė organizacija, kuri siekė sutrikdyti Lietuvos Respublikos Laikinuoju pagrindiniu įstatymu (Konstitucija) paremtą valstybinę ir visuomeninę santvarką. Ši antivalstybinė organizacija veikė iki 1991 metų rugpjūčio 25 dienos - iki jos išformavimo ir nusiginklavimo.