Teismas nustatė, kad praėjusiais metais Tiltagalių kaime vėlų balandžio vakarą tuo metu penkiolikos E., konflikto metu, dėl asmeninio pykčio dūrė peiliu dvidešimtmečiui M. N. į kaklą. Sužalotas dvidešimtmetis vežamas į ligoninę mirė.
Nepilnametis savo kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė dūręs peiliu nukentėjusiajam, tačiau sakė nužudyti neketinęs.
Tačiau teismas pažymėjo, jog smūgiuodamas peiliu M. N. į kaklo sritį, kaltinamasis suvokė, jog gali sužaloti nukentėjusįjį į gyvybei pavojingą vietą, t. y. kaltinamasis negalėjo nesuprasti, kad toks veiksmas kelia realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Teismas padarė išvadą, kad E., nors ir nenorėdamas tokių pasekmių (M. N. nužudymo), sąmoningai leido joms atsirasti.
Teismas išteisino jaunuolį dėl kaltinimo, kad jis nužudė M. N. iš chuliganiškų paskatų. Kolegija konstatavo, kad E. dūrė nukentėjusiajam būtent po to, kai M. N. jį pastūmė ar sudavė nestiprų smūgį į krūtinę. Dėl to teismas padarė išvadą, kad smūgio peiliu priežastis buvo kilęs pyktis ir noras atkeršyti dėl M. N. atliktų veiksmų prieš kaltinamąjį.
Skirdamas paaugliui bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo pasekmes, padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, taip pat ir į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, numatytus Baudžiamajame kodekse.
Nepilnamečio kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas pažymėjo, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, o juo sukeltos pasekmės – nebepataisomos.
E. nusikalto labai jauno amžiaus, tačiau jau būdamas teistas už 5 vagystes. Už šias veikas jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis nesilaikė teismo skirto įpareigojimo mokytis, nelankė mokyklos, dėl to bausmė buvo pakeista areštu, o iš šios bausmės atlikimo vietos E. buvo paleistas vos prieš dvi savaites iki nužudymo.
Be to, po pirmo nuosprendžio priėmimo iki pasiunčiant E. atlikti arešto bausmės, jis įvykdė dar 7 vagystes, už kurias yra nubaustas realia laisvės atėmimo bausme.
Teismo įsitikinimu, nors aptartos aplinkybės rodo, kad E. yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, jo ankstesnės nusikalstamos veikos pagal kėsinimosi objektą ir pavojingumą yra visiškai skirtingos nuo paskutinio nusikaltimo.
Įvertinusi visas aplinkybes kolegija nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vidurkį teismas atsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiam asmeniui negali viršyti dešimties metų, o jos minimumą sudaro pusė minimalios atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės (3,5 metų). Šiuo atveju, teismas paskyrė E. 6 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima bausmės vidurkiui (6,9 metų).
Panevėžio apygardos teismo nuosprendį per 20 dienų galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.