Teismas praneša, kad J. G. ir S. L. skyrė subendrintas dvejų metų laisvės atėmimo bausmes atidedant jų vykdymą dvejiems metams. Taip pat įpareigojo nuteistuosius iš namų neišeiti nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Jų bendrininkui S. M. teismas skyrė subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui. Nustatė tokias pačias baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.
Teismas iš J. G. konfiskavo 179 tūkst. 530 eurų vertės turtą ir vienai iš nukentėjusiųjų priteisė 3 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti. Iš S. M. teismas taip pat konfiskavo beveik 38 tūkst. eurų vertės turtą, o iš S. L. – apie 13 500 eurų vertės turtą.
Bylos duomenimis, prostitucijos verslas pradėtas organizuoti 2003 m. rudenį ir buvo tęsiamas iki 2009 m. balandžio. 35 m. J. G. per nurodytą laikotarpį kartu su bendrininkais organizavo daugiau nei dešimties merginų prostitucijos verslą Lietuvoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Danijoje.
Siūlydama verstis prostitucija, merginoms pažadėdavo, kad mokės 40-70 proc. gautų pajamų. Kartu su bendrininkais automobiliu veždavo merginas į minėtas šalis, kuriose apgyvendindavo jas išnuomotuose butuose. Tiesa, ne visas merginas veždavo automobiliu, kai kurias tik palydėdavo iki oro uosto. J. G. klientų parūpindavo dėdama skelbimus į internetinius portalus.
Norvegijoje pusvalandis seksualinio pobūdžio paslaugų klientams kainuodavo 1000 Norvegijos kronų, už valandą - 1500. Vokietijoje už valandą klientai mokėdavo nuo 120 iki 150 eurų, iš kurių pusė sumos atitekdavo J. G.
Į prostitucijos verslą Lietuvoje J. G. buvo įtraukusi ir dvi nepilnametes, kurios darė erotinius masažus iki visiškos lytinės aistros patenkinimo. Už šias paslaugas vyrai mokėdavo nuo 75 iki 100 litų. Vieną iš merginų S. M. mėnesiui buvo išsiuntęs padirbėti ir į Vokietiją.
Merginos uždirbamus pinigus dalijosi su J. G. Sutartą pinigų sumą jos atiduodavo grynaisiais arba pervesdavo per banką.
Teismas nuosprendyje pažymi, kad nusikaltimas padarytas prieš 7 metus ir per tą laikotarpį kaltinamieji nepadarė kitų naujų nusikaltimų, todėl skirdamas bausmę į tai atsižvelgė ir pritaikė Baudžiamojo kodekso 75 str., kuris nurodo, kad bausmės vykdymas kaltinamajam gali būti atidėtas, jei jis anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikaltimo padarymo priežastis, elgesį padarius nusikaltimą.
Teismo nuomone, bylos aplinkybės išvadai leidžia daryti prielaidą, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir tokiu atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įsipareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį, turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.