Tačiau tokią kaltinamosios versiją iš karto paneigė kitas verslininko nužudyme dalyvavęs kaltinamasis Romanas Mironiukas – vyras teisme pareiškė, jog M. Elenbergaitei iki smulkmenų buvo žinomos visos iš anksto suplanuoto nusikaltimo detalės. Maža to, ji užėmė bene pagrindinį vaidmenį – savo viršininką privalėjo atvežti į nuošalią vietą Vilniaus rajone.
„Nebuvau aš D. Vaisėtos meilužė, kaip mane įvardija, tiesiog mes buvome draugai – jis man visada buvo labai geras“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme pareiškė M. Elenbergaitė. Daugiau kaip porą metų už grotų laikoma kaltinamoji sakė, kad nepripažįsta kaltės nei dėl nužudymo, nei dėl vagysčių iš verslininko namų.
Mergina aiškino, kad pirmiau pažino M. Adomavičių nei D. Vaisėtą – jo vadovaujamoje siurblių pardavimo bendrovėje „LUX PRO“ ji įsidarbino tik 2008 metais, tuo tarpu su M. Adomavičiumi susipažino dar 2006-aisiais.
M. Elenbergaitė: Mantas norėjo atidaryti motelį
Greitakalbe teisme kalbėjusi mergina taip ir nepaaiškino, kuris vyras – M. Adomavičius ar D. Vaisėta buvo jos širdies draugas – ji tepasakė, kad su verslininku tik palaikė draugiškus santykius, o su M. Adomavičiumi – bičiuliavosi, nors vėliau prisipažino, kad ir kartu gyveno.
Mergina sakė, kad kartą jos M. Adomavičius paprašė suorganizuoti susitikimą su D. Vaisėta – esą jis turįs verslo planą, tačiau neturįs pinigų.
„Mantas sakė, kad jo dėdė Nemenčinės plente turi žemės ir apleistuose pastatuose norėtų įrengti motelį, tačiau neturi pinigų, – teisme kalbėjo M. Elenbergaitė. – Aš D. Vaisėtai pasakiau, kad yra apleista ferma, Mantas su dėde turi idėją ir nori susitikti. Mes ir nuvažiavome“.
M. Elenbergaitė prisiminė, kad tą 2009-ųjų birželio 10-ąją su D. Vaisėta buvo kazino (čia ji pasiskolino 4,2 tūkst. Lt), o paskui kartu užsuko į „McDonald’s“ restoraną. Pasak jos, verslininkas tą vakarą buvo išgėręs.
„Tas žmogus dažniausiai buvo išgėręs ir darbe, ir pas Viktoriją (savo sužadėtinę – aut.past.), aš to nesureikšminau, nes jis visada buvo toks“, – kalbėjo mergina.
Ji tikino, kad su D. Vaisėtos automobiliu „Mercedes Benz“ nuvažiavo į apleistą vietą, prie fermų. „Išlipę pavaikščiojome, laukėme, kol Marius pasirodys, tada staiga jis mane už garažo sienos čiupo už rankos“, – kalbėjo mergina, pažymėjusi, kad M. Adomavičius netrukus ją įsodino į automobilį, kuriame po kiek laiko pasirodė ir nuo narkotikų apsvaigęs Manto draugas Laurynas Druteika.
Melavo, nes neturėjo pinigų
„Mantas vėliau liepė važiuoti, sakė viską paaiškins namuose“, – teigė mergina, patikinusi, kad prie fermų negirdėjo jokių šūvių.
Iš atokios vietos išvažiavusi M. Elenbergaitė teigė nieko blogo nepagalvojusi. „Kad jį nužudys, man net tokių minčių nebuvo“, – teisme aiškino ji.
„Kai kitą rytą atsikėliau, Mantas dar miegojo, o kai vakare grįžau į namus, radau ginklą“, – sakė ji, pabrėžusi, kad jos draugas apie išsiskyrimą su verslininku apleistame nieko nepasakojo. D. Vaisėtos niekas nepasigedo ir darbe, nes kaip tik tą rytą jis turėjo išvažiuoti į komandiruotę užsienyje.
Tik maždaug po penkių dienų M. Elenbergaitė teigė esą supratusi, kad kažkas nutiko.
„Mane darbe pasikvietė Viktorija ir klausė, kur Darius, nes aš buvau paskutinioji, su kuriuo jis kalbėjosi telefonu, – teisme sakė kaltinamoji. – Aš jai pasakiau, kad tą vakarą su juo buvau susitikusi, bet jis mane parvežė namo ir daugiau jo nemačiau“. Tą patį ji gerokai vėliau papasakojo ir D. Vaisėtos broliui.
„Kodėl man melavai?“ – teisme klausė jis. „Buvau išsigandusi, melavau, nes tuo metu neturėjau pinigų, kuriuos turėjau Dariui atiduoti kaip skolą“, – sakė ji.
Neigė, kad verslininką apsvaigino
M. Elenbergaitė neigė, kad D. Vaisėtai į užsakytą gėrimą kazino įpylė svaiginančių medžiagų – esą tai niekas nenustatė. „Prašau manęs nešmeižti, aš jam nieko nepyliau“, – į nužudytojo tėvo klausimą piktai atrėžė M. Elenbergaitė.
Teisme ji aiškino, kad nieko nežinojo ir apie vagystes iš D. Vaisėtos namų, tikino, jog apie savo viršininką nieko nepasakojo M. Adomavičiui. „Na, aš esu plepi, nebent galėjau pasakoti kaip draugui nuo vaikystės“, – sakė ji.
Mergina nepripažino, kad ir buvo šalia bankomatų, kuriuose iš D. Vaisėtos sąskaitų jau po nužudymo buvo nuimami pinigai. „Aš ten nebuvau“, – pareiškė ji, nors telekomunikacijų tinklais yra užfiksuoti priešingi duomenys.
Paklausta, kodėl visiškai kitokius parodymus duoda kartu teisiami jos draugai, M. Elenbergaitė neturėjo ką pasakyti. „Nežinau“, – tepasakė ji.
R. Mironiukas: Monika visą žinojo
M. Elenbergaitės išsakyti teiginiai, kad ji nieko nežinojo apie planuojamą D. Vaisėtos nužudymą, teisme subliuško it muilo burbulas. Anksčiau teistas kaltinamasis R. Mironiukas pareiškė, kad planą nužudyti D. Vaisėtą suplanavo su M. Elenbergaite gyvenęs M. Adomavičius. „Jo draugė su tuo vyru turėjo atvažiuoti į mišką“, – teigė jis.
Anksčiau Klaipėdoje gyvenęs R. Mironiukas teigė, kad su M. Adomavičiumi buvo geriausi draugai ir kasdien kartu praleisdavo didžiausią dienos dalį. „Kartą Mantas papasakojo, kad Monika dirba pas verslininką D. Vaisėtą, iš kurio galima pavogti pinigų“, – teigė jis.
R. Mironiukas šiam planui neprieštaravo ir dalyvavo apvogiant D. Vaisėtos namus, o vėliau, praėjus porai mėnesių iš M. Adomavičiaus išgirdo naują pasiūlymą – reikia nužudyti D. Vaisėtą ir užvaldyti visą jo turtą.
„M. Adomavičius nusprendė, kad jį reikia nušauti, o tai padarys L. Druteika, – sakė R. Mironiukas. – Jis sakė, kad jo draugė verslininką išvilios prie apleisto pastato, pats Mantas jį pasitiks, paskui L. Druteika jį nušaus, o tada jį įvertę į duobę užmėtysime akmenimis. Taip ir padarėme“.
Tiesa, prieš kraupaus plano įgyvendinimą vyrai parūkė žolės.
Dar gyvą verslininką duobėje užmėtė akmenimis
„Aš stovėjau atokioje vietoje, buvau tik stebėtojas, – tikino R. Mironiukas. – L. Druteika stovėjo su ginklu, o netrukus atvažiavo ir Monika su verslininku – tai išgirdome iš automobilyje garsiai sklindančios muzikos. Paskui išgirdau tris keturis šūvius – nuėjau pasižiūrėti, kas vyksta... Buvo kilusi panika – L. Druteika buvo šoke, jis dar judino D. Vaisėtą, jis tuomet dar buvo gyvas. Tada M. Adomavičius paėmė žirkles, nukarpė D. Vaisėtos drabužius ir sudėjo į maišą, o L. Druteika numovė jam batus ir įstūmė į šalia buvusią duobę“.
Tada, pasak R. Mironiuko, M. Adomavičius nurodė D. Vaisėtą užmėtyti šiukšlėmis ir akmenimis.
Tik tada, pasak R. Mironiuko, M. Elenbergaitė ir L. Druteika išvažiavo iš apleistos fermos, o jis pats su M. Adomavičiumi sėdo į verslininko automobilį ir išvažiavo į Kauną, kur, mėtydami pėdas, jį paliko. Prieš tai jie miške sudegino D. Vaisėtos drabužius.
Dėl 60 mln. Lt planavo nužudyti D. Vaisėtos draugą
R. Mironiukas teigė, kad po nužudymo jis su M. Adomavičiumi tuštino verslininko sąskaitas – kadangi jis kažkiek buvo panašus į D. Vaisėtą, kartą jam net teko vykti į banką, nes reikėjo sužinoti, kiek tiksliai pinigų yra likę sąskaitoje.
Vėliau, pasak kaltinamojo, M. Admavičius pasiūlė nužudyti dar vieną verslininką – D. Vaisėtos draugą Modestą Česnavičių, su kuriuo M. Elenbergaitė jau buvo užmezgusi pažintį. „Mantas sakė, kad jis paveldėjo 60 mln. Lt, žino, kur gyvena, todėl galima jį nužudyti ir užvaldyti visą turtą“, – kalbėjo R. Mironiukas.
Pasak jo, M. Adomavičius buvo parengęs net planą – dienos metu nueis į jo namus ir prisistatys paštininku, o kai įeis į namus, M. Česnavičių nušaus.
„Tačiau šio plano atsisakėme, nes buvo per daug rizikinga – jį reikėjo įgyvendinti dienos metu“, – sakė R. Mironiukas. Tada, anot jo, M. Adomavičius pasiūlė jį nužudyti kaip D. Vaisėtą – esą viskas praėjo sklandžiai.
Tiesa, ne visai – jaunuoliai nežinojo, kad jau yra sekami policijos pareigūnų, o netrukus buvo sulaikyti, kai automobiliu važiavo Trakų rajone iš miško, kuriame buvo nusižiūrėję vietą M. Česnavičiaus nužudymui.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas penktadienį žada apklausti M. Adomavičių, o dar kitame posėdyje – verslininką nušovusį L. Druteiką.