Pastaruoju metu dėl kraupių nužudymų ieškoma kaltų, tačiau nė neužsimenama, kokiomis sąlygomis tenka dirbi policijos pareigūnams. Politikų taupymo programa ir karpomas finansavimas kriziniu laikotarpiu privertė stipriai sumažinti patruliuojančių pareigūnų skaičių, nors iškvietimų gerokai padaugėjo.
Tenka pripažinti, kad daugelis mūsų nė nežino kaip dirba pareigūnai, kaip greitai kartais atvyksta į įvykio vietą ir dar pakeliui suplanuoja galimus veiksmus.
Taip pat kiek tvirti turi būti, kai kas nors ima kumščiais ar ginklais įrodinėti savo gyvenimo tiesas, spjaudo į veidą, žemina, priešinasi ar tyčia klaidina. O kaip sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Statys Šedbaras, visų pirma pareigūnai – tokie patys žmonės kaip ir kiekvienas, tik dėvi uniformą ir turi atsakingą darbą.
Jie saugo ir savo šeimas nuo tų pačių nusikaltėlių, nuo kurių gali nukentėti bet kas, nepriklausomai nuo užimamos darbo vietos, susiduria su nepritekliais, serga, kaip ir kiekvienas žmogus.
Ar įmanoma bėgti paskui kiekvieną mušeiką?
Statistiškai per mėnesį pareigūnais pasidalyti per 50-60 tūkstančių iškvietimų. Per pastarąjį pusmetį pareigūnams teko skubėti į 214 970 pranešimų. O pareigūnams keliami reikalavimai išties įspūdingi – jei itin pavojingas atvejis, gresia pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, policijos pareigūnai įvykio vietoje turi atsidurti per 12 minučių.
Neretai itin pavojingų kategorijai priskiriamas ir smurtas artimoje aplinkoje. Būtent jų, ne paslaptis, padaugėja vos „etatiniai“ girtų ir kumščių šokiais paįvairintų linksmybių mėgėjai gauna pašalpas. Kad ir pranešimas: „guliu namuose girtas lovoje, žmona virš galvos laiko kėdę ir grasina užmušti“ – kaip spręsti ir ką reikia išvežti iš namų ir kaip greitai reaguoti?
Ar iš viso įmanoma spėti bėgioti paskui kiekvieną mušeiką ar girtaujančią kompaniją? Vargu ar Supermenas tai sugebėtų padaryti vienas. O pareigūnai?
„Viskas įmanoma, tačiau tam reikia ir lėšų, – sako Policijos departamento Operatyvaus valdymo ir apsaugos skyriaus viršininkas Mindaugas Puskunigis. – Į daugumą iškvietimų atvykstama laiku. Visi gaunami pranešimai apie įvykius yra skirstomi į tris kategorijas – A, B ir C. Jei atvejis išties pavojingas, A kategorijos, tuomet reikia atvykti per 12 minučių, jei B – skiriama 20 minučių. C kategorijai priskiriami atvejai, kurie nėra skubus, tad pareigūnai į juos vyksta, kai atsilaisvina nuo kitų įvykių“.
Teorija yra teorija, tačiau realybėje kartais tikrai praverstų Supermenas – ne viename Lietuvos rajone patruliuoja tik vienas automobilis. Kas tada tampa svarbiau, kai vienu metu du tolygiai pavojingi įvykiai?
„Būtų idealu, jei rajonuose dirbtų mažiausiai bent du patruliuojantys ekipažai ir budėtų pasiruošęs išvykti viena operatyvinės grupės ekipažas. Aišku, nemažai yra rajonų, kur nuolat patruliuoja ir daugiau. Koks įvykis svarbesnis ir kur važiuoti patruliams, padeda nuspręsti speciali įvykių registravimo sistema, kuria naudojasi atsakingi komisarai ir komisariatuose budintys pareigūnai. Atsakingi pareigūnai, gavę informaciją apie įvykį, jį perskaitę koreguoja, jei įvykis nėra toks svarbus, kaip rekomenduoja sistema“, - pasakojo Operatyvaus valdymo ir apsaugos skyriaus viršininkas.
Politikai: pažadai nepamiršti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sako, kad pažadėti minimaliai dviejų patruliuojančių ekipažų jau kitais metais, deja negalintis, tačiau intensyvus darbas vyksta ir kol kas bent jau pažadą iš premjero Algirdo Butkevičiaus gavęs dėl papildomų lėšų paieškų.
„Norime, kad jau šią rudens sesiją būtų priimtas policijos veiklos įstatymas. Yra dirbama prie vidaus statuto, dėl to tariamės ir su kitais Seimo komitetais. Aišku, tariamės ir su Vidaus reikalų ministerija bei Vyriausybe, kad kitais metais būtų skiriama daugiau pinigų ne tik pareigūnų algoms, bet ir investicinėms programoms, gerinti darbo sąlygas, – sakė J. Sabatauskas. – Negaliu pažadėti, kada mes pasieksime, kad kiekviename rajone patruliuos mažiausiai du automobiliai, būčiau neatsakingas, jei sakyčiau kad jau kitais metais. Tačiau turime premjero pažadą, kad papildomai policijos biudžetui kitiems metams ieškoma ir turėtų būti skirta nuo 60 iki 90 milijonų litų“.
J. Sabatauskas pripažįsta, kad net ir radus maksimaliai planuojamus milijonus, policijos biudžetas nė nepasieks 2008 m. lygio. Tad kol kas tenka policijos pareigūnams suktis su tuo, kas yra.
Vietoj žmogaus pasitinka taksofonas
„Toks sprendimas buvo priimtas skirstant prioritetus – dar vienas patrulis gatvėje vertingesnis, nei kabinete telefonu atsakinėjantis asmuo“, – paaiškino M. Puskunigis.
Toks sprendimas toli gražu nepalieka be įvykius stebinčio asmens – kas vyksta apylinkėse stebi didesni komisariatai, kur yra atsakingas pareigūnas ir, esant reikalui, patrulius informuoja kur skubėti.
Policijos: lietuviai ne tik kritikuoja
Pasak M. Puskunigio, Lietuvos gyventojai, palyginus su mūsų broliškomis Baltijos pakrantės valstybėmis, vieni aktyviausių – ne tik viešai pasiskųsti, kas niekas nieko nedaro, bet ir pranešti apie smurtą kaimynystėje, nuo kelio nuvažiavusį automobilį, gaisrą, ar kitus įvykius, jau tampa norma.
Lietuvos pareigūnų turimais duomenimis, Latvijoje ir Estijoje žmonės mažiau aktyvūs. Toks žmonių bruožas – pranešti, o ne vien viešai kritikuoti, kad kažko kažkas nepamatė ar nepadarė, anot pareigūnų, labai pagirtinas. Juk be visuomenės pagalbos neretai išspręsti problemos tiesiog neįmanoma. Arba net neįmanoma pradėti tyrimo.