„Šių metų sausis yra neraminantis – per sausį turime 521 ikiteisminį tyrimą, kai 2023 metų sausį turėjome tik 302“, – LRT radijui pirmadienį teigė R. Matonis.

„Kodėl taip yra, turbūt, sunku pasakyti. Bet ką stebime apskritai jau daugelį metų – kad (sukčių aktyvumo – ELTA) bumas atsiranda tam tikrais laiko tarpais – jie sumąsto naują sukčiavimo būdą, pradeda jį naudoti ir kol apie jį nepradedama daug ir prevenciškai kalbėti, per mėnesį ar tris, sukčiai iš tiesų pasisavina iš žmonių pakankamai daug pinigų“, – pažymėjo policijos atstovas.

R. Matonis taip pat atkreipė dėmesį, jog bendrai per metus pradedamų ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo tendencija – auganti.
„Pernai pradėti 4374 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo. Lyginant su 2022 metais, tas skaičius panašus, didėjimas yra apie 4 proc.“ – sakė R. Matonis.

Policija perspėja, jog pastaruoju metu dažniausiai sukčių naudojami būdai – melagingi pranešimai apie į paštomatus atėjusias siuntas, investavimas melagingose investavimo platformose.

„Taip pat daug žmonių nukenčia nuo investavimo į neaiškias platformas, (...) taip pat vis dar populiarios yra SMS žinutės su įvairiomis nuorodomis, kurias paspaudus vėliau iš žmogaus išviliojami elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, prisijungiama prie jo sąskaitos ir ji iššluojama“, – kalbėjo R. Matonis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją