Prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vykdyto ilgalaikio kompleksinio tyrimo metu gauti duomenys leidžia įtarti, kad nukentėję žmonės gaudavo neva iš banko (SEB arba „Swedbank“) atsiųstus elektroninius pranešimus. Laiškuose buvo pateikiami melagingi siūlymai atnaujinti paskyrą bei interneto nuorodos, nukreipiančios į tinklalapius, imituojančius bankų elektroninės bankininkystės paskyras.
Nukentėjusieji įvesdavo prisijungimo duomenis (kodus), naudodami populiarią aplikaciją SMART-ID ir tokiu būdu perduodavo įtariamiesiems savo ir atstovaujamų juridinių asmenų identifikavimo elektroninės bankininkystės sistemoje bei elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Įtariamieji nedelsiant ir neteisėtai pasinaudodavo šiais duomenimis prisijungdami prie informacinių sistemų – bankų elektroninių bankininkysčių, praneša Generalinė prokuratūra ir LKPB.
Tokių nusikaltimų suaktyvėjimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmė fiksuoti 2019 m. birželio mėnesį, jis stebimas iki dabar. Pastebėjus nusikaltimų tapatumus, visi Lietuvoje registruoti šios rūšies nusikaltimai ir tyrimai buvo apjungti bei tirti sistemiškai Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriančiame padalinyje.
Iš viso, pareigūnų turimais duomenimis, Lietuvoje nukentėjo ne mažiau kaip 101 fizinis ir juridinis asmuo. Iš šių asmenų banko sąskaitų nusikaltėliai į kitų asmenų banko sąskaitas iš viso neteisėtai buvo pervedę apie 250 000 eurų, tačiau faktiškai įgijo apie 100 000 eurų – kitais atvejais pavedimus bankų ir finansinių paslaugų įmonių pastangomis pavyko sustabdyti ir grąžinti pinigus nukentėjusiems asmenims. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę iš septynių bandymų pasisavinti pinigus Lietuvoje, tik vienas bandymas buvo sėkmingas.
Vagys stengdavosi neatkreipti bankų dėmesio, todėl pinigus savindavosi nedidelėmis sumomis (didžiausia - 13 tūkst. eurų).
Neteisėtu būdu užvaldyti pinigai keliavo į Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Anglijos, Liuksemburgo, Olandijos, Ispanijos, Maltos, Prancūzijos bankus ar įmones, teikiančias elektroninių pinigų paslaugas. Galiausiai pavogti pinigai būdavo paverčiami kriptovaliuta.
Tiriant šias nusikalstamas veikas nustatyta, kad identiški sukčiavimai plinta ir Estijoje. Bendradarbiaudami Lietuvos ir Estijos pareigūnai nustatė, kad nusikaltimus daro ta pati organizuota grupė Rumunijoje. Rumunijos policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo, kad tokio pobūdžio nusikaltimai pačioje Rumunijoje nebuvo vykdomi.
Siekiant užkardyti daromus nusikaltimus ir sulaikyti įtariamuosius, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro iniciatyva 2020 m. kovo mėnesį Eurojuste buvo sudaryta Lietuvos, Estijos ir Rumunijos jungtinė tyrimų grupė. Šios grupės pagrindu pateiktais įrodymais, Rumunijos pareigūnai sulaikė įtariamuosius.
Ikiteisminis tyrimas Lietuvoje atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 ir 2 dalimis (sukčiavimas), 198 str. 1 d. (neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas), 198-1 str. 1 d. (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos), 198-2 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis), 214 str. 1 d. (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis) ir 215 str. 1 d. (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas).
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.