aA
Šią savaitę tarptautinės teisėsaugos operacijos metu, aktyviai bendradarbiaujant Lietuvos, Estijos, Rumunijos pareigūnams ir Eurojustui, Rumunijoje buvo sulaikyti 3 asmenys, nuo kurių nusikalstamų veikų galimai nukentėjo per 80 Lietuvos piliečių bei apie 20 įmonių. Dar apie 500 nukentėjusiųjų buvo nustatyta Estijoje.

Prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vykdyto ilgalaikio kompleksinio tyrimo metu gauti duomenys leidžia įtarti, kad nukentėję žmonės gaudavo neva iš banko (SEB arba „Swedbank“) atsiųstus elektroninius pranešimus. Laiškuose buvo pateikiami melagingi siūlymai atnaujinti paskyrą bei interneto nuorodos, nukreipiančios į tinklalapius, imituojančius bankų elektroninės bankininkystės paskyras.

Nukentėjusieji įvesdavo prisijungimo duomenis (kodus), naudodami populiarią aplikaciją SMART-ID ir tokiu būdu perduodavo įtariamiesiems savo ir atstovaujamų juridinių asmenų identifikavimo elektroninės bankininkystės sistemoje bei elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Įtariamieji nedelsiant ir neteisėtai pasinaudodavo šiais duomenimis prisijungdami prie informacinių sistemų – bankų elektroninių bankininkysčių, praneša Generalinė prokuratūra ir LKPB.

Tokių nusikaltimų suaktyvėjimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmė fiksuoti 2019 m. birželio mėnesį, jis stebimas iki dabar. Pastebėjus nusikaltimų tapatumus, visi Lietuvoje registruoti šios rūšies nusikaltimai ir tyrimai buvo apjungti bei tirti sistemiškai Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriančiame padalinyje.

Iš viso, pareigūnų turimais duomenimis, Lietuvoje nukentėjo ne mažiau kaip 101 fizinis ir juridinis asmuo. Iš šių asmenų banko sąskaitų nusikaltėliai į kitų asmenų banko sąskaitas iš viso neteisėtai buvo pervedę apie 250 000 eurų, tačiau faktiškai įgijo apie 100 000 eurų – kitais atvejais pavedimus bankų ir finansinių paslaugų įmonių pastangomis pavyko sustabdyti ir grąžinti pinigus nukentėjusiems asmenims. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę iš septynių bandymų pasisavinti pinigus Lietuvoje, tik vienas bandymas buvo sėkmingas.

Vagys stengdavosi neatkreipti bankų dėmesio, todėl pinigus savindavosi nedidelėmis sumomis (didžiausia - 13 tūkst. eurų).

Neteisėtu būdu užvaldyti pinigai keliavo į Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Anglijos, Liuksemburgo, Olandijos, Ispanijos, Maltos, Prancūzijos bankus ar įmones, teikiančias elektroninių pinigų paslaugas. Galiausiai pavogti pinigai būdavo paverčiami kriptovaliuta.

Tiriant šias nusikalstamas veikas nustatyta, kad identiški sukčiavimai plinta ir Estijoje. Bendradarbiaudami Lietuvos ir Estijos pareigūnai nustatė, kad nusikaltimus daro ta pati organizuota grupė Rumunijoje. Rumunijos policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo, kad tokio pobūdžio nusikaltimai pačioje Rumunijoje nebuvo vykdomi.

Siekiant užkardyti daromus nusikaltimus ir sulaikyti įtariamuosius, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro iniciatyva 2020 m. kovo mėnesį Eurojuste buvo sudaryta Lietuvos, Estijos ir Rumunijos jungtinė tyrimų grupė. Šios grupės pagrindu pateiktais įrodymais, Rumunijos pareigūnai sulaikė įtariamuosius.

Ikiteisminis tyrimas Lietuvoje atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 ir 2 dalimis (sukčiavimas), 198 str. 1 d. (neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas), 198-1 str. 1 d. (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos), 198-2 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis), 214 str. 1 d. (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis) ir 215 str. 1 d. (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas).

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
4.2333

Top naujienos

Duomenys, kurie nustebins ne vieną: kokia dalis Lietuvoje yra susipainiojusi, kas kaltas dėl įvykių Ukrainoje (23)

Atrodo, akivaizdu, bet ne visiems, – pagal tai, kokia dalis gyventojų Lietuvoje supranta, kad dėl...

Rudenį prognozuoja naują maisto kainų šuolį: laimėtojų nebus šiųmetinis derlius bus vienas brangiausių

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad Lietuvos gyventojai...

Karo ekspertai: rusai vaizduoja, kad puolimui pasirinko ir kitą kryptį, bet jų tikslas – ne toks

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad Rusijos...

Karas Ukrainoje. Ukrainos pareigūnas: jau vasarą pereisime į puolimą taikos derybos – sustabdytos

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Verslas įstrigęs kainų spąstuose: dalis vėluoja jas kelti, kiti įspėja – tai dar ne pabaiga

Infliacija ir toliau augančios žaliavų ir energetikos kainos verslą spaudžia į kampą....

Žiniasklaida: Putinas ketina savo pyktį nukreipti net prieš savo tariamą krikšto dukrą Kseniją Sobčiak (3)

Manoma, kad Vladimiras Putinas savo pyktį gali nukreipti prieš Kseniją Sobčiak – garsią...

Turkija šiaušiasi dėl istorinio Švedijos ir Suomijos sprendimo: teks derėtis (3)

Putino režimo karinė agresija prieš taikią ukrainiečių tautą privertė suomius ir švedus...

Aplankyti artimųjų susiruošusi jauna šeima suglumo: „Lietuvos geležinkeliuose“ neberado vietos ne tik vaikams, bet ir neįgaliesiems

Pas kitame Lietuvos krašte gyvenančius artimuosius traukiniu vykti įpratusi jauna šeima neseniai...

Finalo ketvertas – „specialiojo karo“ įkarštyje: Belgrado išminuotojai nespėja suktis

Daugiau nei 170 mokyklų visame mieste ir pagrindinis sostinės oro uostas – tiek tariamai...

Delfi PliusNaomi Kresge

Tyrimai parodė, kas nutinka paskiepytiems žmonėms, kurie užsikrečia omikron

Kas sukelia geresnę apsaugą nuo „ Covid-19 “ ligos: skiepai ar persirgimas? Ir koks imunitetas...