Vakar Kauno miesto apylinkės teismas nuteisė grubiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu žmogaus žūtį, kaltintą 25-erių metų Vidą Puidoką 3-ejų metų laisvės atėmimo bausme, atimdamas iš jo tokiam pačiam laikui teisę vairuoti transporto priemonę. Sesučių tėvams priteistas 200 tūkst. litų ieškinys patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Skubėjo namo
Tą pavakarę sesutės Kalaušytės grįžo iš koncerto Karininkų ramovėje, skirto jų mokytojos jubiliejui. Koncerte dalyvavo ir jų muzikos mokyklos etnokultūros ansamblis, kurį mergaitės lankė. Buvo apie pusę aštuonių vakaro, ir iš troleibuso išlipusioms sesėms iki namų tebuvo ranka paduot. Tereikėjo pereiti į kitą Taikos prospekto pusę.
Tam pasirinkta arčiausiai namų esanti pėsčiųjų perėja, kurios prieigos paženklintos specialiu “Lietuvos draudimo” ženklu “Apsaugok mane” ir įrėmintos perspėjamaisiais kelio ženklais. Sesutės partrenktos jau prie pat kitos pusės šaligatvio.
Teisme parodymus davę šios tragedijos liudytojai sunkiai valdė emocijas.
“Artėdama prie pėsčiųjų perėjos pamačiau ant žaliosios vejos stovinčias dvi už rankų susikibusias mergaites. Žinoma, sustojau jų praleisti, - pasakojo automobilio “Citroen Berlingo” vairuotoja, taip pat pripažinta šioje byloje nukentėjusiąja. - Mergaitės net nebėgo - gražiai oriai ėjo per pėsčiųjų perėją. Joms baigiant praeiti pro mano mašiną, pajutau smūgį į automobilio galą. Atsisukus tespėjau akies krašteliu pamatyti pro šoną pralekiantį automobilį. Dar po akimirkos mergaitės jau buvo išlėkusios į orą.”
Sustabdytas prievarta
Panašiai vakar teismui pasakojo ir Kalaušių kaimynė iš gretimo daugiaaukščio, mačiusi tragediją pro savo buto antrajame aukšte langą. Jis - priešais sesučių krauju paženklintą perėją.
“Iki šiol menu, kaip mergaitės išlėkė į orą į perėją be jokio stabdymo įlėkus automobiliui, - pasakojo ši liudytoja. - Esu įsitikinusi, kad jo vairuotojas būtų net nesustojęs, jeigu ne kvartalą sudrebinęs vyriškio, ties kurio kojomis įvyko ši tragedija, riksmas: “Stok!”
“Peugeot” vairavęs V.Puidokas, važiavęs kartu su sužadėtine, sustojo tik už 50 metrų. Tą vakarą nuo žmonių įsiūčio jį išgelbėjo tik įvykio vieton atvykusi policija.
Ir teisme šią bylą lydėjo nuolatinės ašaros bei kitos sunkiai valdomos emocijos. Kaskart klausydamiesi vis kitų nelaimės liudytojų parodymų, kūkčiojo tragiškai žuvusios Viltės tėvai bei seneliai. Be ašarų neapsiėjo ir kaltinamojo parodymai.
Teigdamas, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, V.Puidokas buvo linkęs atsakomybe dalytis su nuovargiu. Neva tąnakt paskutinį kartą budėjo saugos tarnyboje “Kvintencija”, grįžęs į namus teturėjo dvi valandas poilsiui. Jų, pasirodo, neužteko. Pavakarę paprašytas sužadėtinės nuvežti į prekybos centrą “Maxima”, nesugebėjo atsakyti. Grįžtant iš parduotuvės į namus ir įvyko nelaimė.
Praregėjo po laiko
V.Puidokas sutiko su visais prokuroro kaltinimais: ir kad nepastebėjo artėjančios pėsčiųjų perėjos, nors gyvena tame pačiame kvartale ir važiavo šiuo keliu ne pirmą kartą, ir kad suklydo, manydamas, kad priešais važiavęs citroenas jau pajudėjo, o kai suprato, kad šis stovi, bandė manevruoti į kitą eismo juostą, nors pagal Kelių eismo taisykles privalėjo prieš pėsčiųjų perėją sustoti.
Kaltinamasis teigė nematęs pėsčiųjų perėja einančių mergaičių, nes šias jam užstojo aukštesnis, nei įprasta, “Citroen Berlingo” kėbulas tamsintais stiklais, nors pastarojo savininkė stiklų užtamsinimą paneigė, pridurdama, kad perėja tą vakarą buvo puikiai apšviesta. Anot teisiamojo, kad kliudė žmones jis suprato tik išlipęs iš automobilio ir pamatęs gulinčius du bejėgius vaikų kūnus.
Viltasi, kad kažką daugiau teismui galės paaiškinti sužadėtinė - ypač, kas galėjo atitraukti jos vaikino dėmesį nuo kelio. Tačiau ši liudytoja buvo linkusi pasirinkti klasikinę stručio taktiką: “Sėdėdama šalia vairuotojo krausčiau, dėliojau krepšius su pirkiniais, todėl nieko nemačiau. Galvą į kelią pakėliau tik išgirdusi smūgį.” Vienas teismui pateiktų jos sužadėtinio advokato argumentų, matyt, turėjusių apeliuoti į teismo malonę, buvo pažyma apie jau paskirtą vestuvių datą.
Spekuliuota giminaitės žūtimi
“Įvykdžiau baisiausią dalyką, kokį galėjau padaryti. Labai apgailestauju ir atsiprašau žuvusiosios tėvelių, iš kurių atėmiau didžiausią turtą, - suteikus kaltinamajam paskutinį žodį, šis virto gyva rauda. - Aš taip pat labai išgyvenu: negaliu užmigti naktimis, negaliu valgyti - prieš akis vis išnyra tos mergaitės veidas. Pasikeisčiau su ja vietomis, jei tik galėčiau”.
Paklaustas teisėjo, ar sutinka su žuvusiosios tėvų prašomu 250 tūkst. litų neturtinės žalos ieškiniu, V.Puidokas teigė: “Nesu gyvenime su tuo susidūręs, todėl nežinau, ar jis didelis, ar mažas. Tegul teismas sprendžia, kiek kainuoja žmogaus gyvenimas”.
Tačiau, redakcijos duomenimis, šis žuvusiosios tėvų ieškinys sukėlė didelį kaltinamojo artimųjų pasipiktinimą. V.Puidoko motina net leido sau apsiašarojusiems velionės tėvams pareikšti, kad ir jie yra nukentėję: kitą dieną po šio įvykio avarijoje žuvo ir jos sūnaus krikšto motina. Ir apskritai: jos sūnus specialiai nieko neužmušė - įvyko nelaimė, kuri gali nutikti visiems.
Advokato gražbylystės
Panašiais “argumentais” savo ginamojoje kalboje rėmėsi ir V.Puidoko advokatas: “Nelaimės pasekmės sunkios, tačiau yra, kaip yra. Nepaisant to, kas įvyko, teismas turi priimti teisingą sprendimą, t.y. atsižvelgti į tai, kad mano ginamasis dėl neatidumo padarė neatsargų nusikaltimą.
Tokių bylų teisme buvo ne viena ir dar bus, todėl reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad jis pripažįsta kaltę, išgyvena dėl to, kas įvyko ir nuoširdžiai gailisi.
Ne visi teisiamieji taip elgiasi. Dalis kaltės dėl šios nelaimės tenka ir citroeno vairuotojai, kuri pasižiūrėjusi per veidrodėlį ir pamačiusi iš paskos atvažiuojantį automobilį galėjo mergaičių ir nepraleisti.
Manau, kad teismas galėtų palikti mano ginamąjį laisvėje, atidėdamas skirtos bausmės vykdymą. Per didelė ir žuvusiosios tėvų užsiprašyta neturtinės žalos suma. Jeigu draudimas, gaunantis milijoninius pelnus, sugeba pramušti įstatymus, pagal kuriuos jie nukentėjusiajam padengia neturtinę žalą tik iki 500 eurų, tai kodėl iš eilinio žmogaus mūsų valstybėje teismų prašoma priteisti milijonus?”
Kaltinimą palaikęs prokuroras buvo įsitikinęs, kad V.Puidokas privalo atlyginti visą žuvusiosios tėvų, kuriems po šio įvykio diagnozuota depresija, prašomą sumą, ir negali būti nė kalbos apie švelnesnę, negu jo pasiūlyta 3 metų, laisvės atėmimo bausmę, kai maksimali už šį nusikaltimą numatyta bausmė - 8-eri metai laisvės atėmimo. Už sukeltą eismo įvykį iš V.Puidoko jau buvo 5 mėnesiams atimtas vairuotojo pažymėjimas.
Teismas prokuroro prašymą patenkino, pasiųsdamas V.Puidoką į atvirojo tipo koloniją. Žuvusiosios tėvų ieškinys sumažintas 50 tūkst. litų.