Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė pirmadienį išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Misiūnaitė kaltinama dėl trijų sukčiavimo epizodų.

Ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai nustatė, kad M. Misiūnaitė įvairiose interneto svetainėse publikuodavo skelbimus apie parduodamus nėštumą nutraukti galinčius vaistus. Dėl to vilnietė kartą jau buvo nuteista, tačiau savo veiklos nenutraukė ir toliau mulkindavo žmones.

Interneto svetainėse būdavo nurodoma, kad parduodami Lietuvoje neregistruoti vaistai „Mifepristone“, kuriais galima nutraukti nėštumą iki 9 savaičių.

Skelbime pardavėja nurodydavo savo elektroninio pašto adresą bei telefono numerį – už vaistus ji prašydavo 240 litų plius 10 Lt už vaistų atsiuntimą paštu.

Tokiu M. Misiūnaitės skelbimu susidomėjo ne vienas žmogus, tačiau ne visi nukentėjusieji kreipėsi į policiją.

„Tikrai esu apgavusi daugiau žmonių“, – teisme prisipažino baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo patraukta mergina.

Ji teigė, kad nepritaria nėštumą nutraukti norinčių moterų pasirinkimui, todėl ir nutarė apsimesti, jog pardavinėja tokius vaistus.

„Aš esu prieš abortus, todėl taip ir dariau“, – teisme sakė M. Misiūnaitė.

Mažametį vaiką viena auginanti moteris sakė, kad vaistus nusipirkti norėjusiems žmonėms nurodydavo savo asmeninę banko sąskaitą SEB banke.

„Žinojau, kad nukentėjusieji gali kreiptis į policiją, bet man labai reikėjo pinigų“, – M. Misiūnaitė sakė, jog net nebandė slėptis nuo nukentėjusiųjų, tačiau kai šie nesulaukdavo vaistų, į skambučius tiesiog neatsiliepdavo.

„Tada toliau pardavinėdavau kitiems, nors vaistų neturėjau“, – teisme kalbėjo ji.

Vilnietė aiškino, jog šiuo metu niekur nedirba, pragyvena tik iš 195 Lt alimentų, skirtų jos vaikui.

„Žinojau, kad šie vaistai Lietuvoje yra draudžiami, niekur neregistruoti, todėl labai sunku juos gauti – apie šiuos vaistus esu daug skaičiusi“, – kalbėjo M. Misiūnaitė.

Jauna moteris sakė, kad iš dalies ją į sukčiavimą įstūmė buvęs draugas: „Susipažinau su vaikinu, jis mano vardu paėmė kreditų, be to, buvau išėjusi iš tėvų, todėl reikėjo pinigų buto nuomai“.

M. Misiūnaitė tikino, jog gailisi dėl tokio neatsakingo savo elgesio ir ateityje, kai tik susiras darbą, atlygins žalą.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė kartą jau dėl analogiškos veikos Kaune teistą M. Misiūnaitę siūlė pripažinti kalta dėl jai inkriminuojamų veikų ir skirti metų ir penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją išdirbti 20 val. senelių priežiūros įstaigose. Be to, prokurorė mano, kad nukentėjusioji privalo atlyginti trims nukentėjusiesiems padarytą žalą – 750 Lt.

„Kaip nutarsite, taip ir bus“, – išgirdusi prokurorės pasiūlytą bausmę, į teisėją kreipėsi M. Misiūnaitė. Kokia jai bus skirta bausmė, teismas paskels liepos pradžioje.