Apie įžeidžiančiais užrašais aprašinėtą tvorą buvo pranešta policijai, vakar Panemunės policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pasidomėti nežinomais "dailininkais" policijai pasiūlė šį užrašą pamatęs pro šalį važiavęs kaunietis.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato viršininko Egidijaus Kuckailio teigimu, kol kas dar anksti spėlioti, kas įžeidžiančiais užrašais išmargino sieną.
"Akivaizdu, kad tai ne dailininko darbas. Įtariamųjų kol kas neturime, todėl pasakyti, kas tai padarė - vaikai ar suaugę - negaliu", - plačiau įvykio nekomentavo pareigūnas. Pasak E.Kuckailio, anksčiau šioje miesto dalyje įžeidžiančių užrašų ar piešinių ant sienų nėra pasitaikę.
"Miesto grafitininkai labai mėgsta visuomeninės paskirties objektus: tiltus, paminklus. Šiuos statinius valome kelis kartus per metus. Bet kas iš to - nepraeina nė savaitė, o jie vėl aprašinėti", - sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto statinių priežiūros poskyrio vedėjas Rimantas Rutavičius.
Kiti nežinomų piešėjų aprašinėti ir išpiešti objektai mieste valomi rečiau. Net ir tie, kurie išrašyti įžeidžiančiais užrašais. "Visų sienų nuvalyti neturime galimybių - nepakanka nei lėšų, nei žmonių", - tikino valdininkas. Pasak jo, šioms reikmėms iš miesto biudžeto atskirai nėra skiriama lėšų. Grafitų likvidavimui naudojami bendri miesto švaros palaikymui skirti pinigai. Šiemet iš viso tam buvo skirta 6 mln. litų, tačiau ši suma esą nėra pakankama.
Nuo grafitų piešėjų kenčia ir privačių savininkų statiniai. Statistika rodo, kad per metus dėl apipieštų pastatų į policiją kreipiasi 5-6 statinių savininkai. Maždaug tiek pat kartų į pareigūnų rankas patenka juos niokojantys nepilnamečiai. Tačiau teismą tokios bylos pasiekia retai. Sučiuptų sienas terliojančių paauglių tėvai paprastai iš karto sutinka atlyginti nuostolius. Nemaža dalis "piešėjų" taip ir neišaiškinami.