„Nešok, užšoksi ant galvos“, – prieš pat tragediją Vaidui Trybei šaukė kelios merginos, tačiau šis nelaukęs, kol iš vandens išnirs tame pačiame vakarėlyje dalyvavęs jaunuolis, įšoko į vandenį.
Šis šuolis buvo lemtingas – V. Trybė pečiu kliudė vandenyje buvusio ir kaip tik tuo metu iš vandens išnirusio vaikino dešinę veido pusę: iš jo akies pasruvo kraujas, vėliau jis sužalota akimi apako ir neteko daugiau kaip 30 proc. bendro darbingumo.
Tokias aplinkybes nustatė V. Trybės baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), palikęs galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriuo už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo nuteistajam skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams.
Kasacinės instancijos teismas nusprendė, kad V. Trybė nukentėjusiajam turės sumokėti 30 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tai – 20 tūkst. Lt mažiau, nei iš jo buvo priteisęs apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiajam buvo priteista per didelė suma – V. Trybė nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, jo finansinė padėtis tik patenkinama, be to, nebuvo atsižvelgta į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo.
Nesijautė kaltu: reikalavo išteisinti
Bylos duomenimis, nelaimė Panevėžyje įvyko dar 2010-ųjų gegužės 15-ąją, apie vidurnaktį, kai sodyboje besilinksminusi kompanija nusprendė išsimaudyti neapšviestame tvenkinyje. Pirmasis į vandenį įšoko nukentėjusysis, o šiam dar neišnirus iš vandens, iš paskos – V. Trybė.
Nors šalia buvę draugai šaukė, kad šis dar nešoktų, tačiau V. Trybė jų nepaklausė ir užšoko nukentėjusiajam ant galvos tuo metu, kai šis išniro iš vandens į paviršių.
Panevėžio miesto apylinkės teismas V. Trybę buvo išteisinęs, bet po nukentėjusiojo apeliacinio skundo nuosprendis buvo pakeistas – aukštesnės instancijos teismo teisėjai konstatavo, kad vyras, elgdamasis rizikingai, numatydamas, jog nerdamas į vandenį gali susidurti su ką tik į vandenį įšokusiu ir neišnirusiu nukentėjusiuoju bei padaryti jam kūno sužalojimus, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis, kad tokių padarinių nekils, dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo) sunkiai sutrikdė jam sveikatą.
Tuo metu V. Trybė nesutiko su jam paskelbtu nuosprendžiu ir manė, jog turi būti išteisintas. Jis aiškino, kad nenumatė ir niekaip negalėjo numatyti, jog nukentėjusysis, įšokęs į tvenkinį, po maždaug dešimties sekundžių, bus vis dar toje pačioje vietoje, kurioje paniro, bei neturėjo ir negalėjo numatyti padarinių, kurių kilo jam pečiu atsitrenkus į nukentėjusįjį.