Nagrinėjami kaltinimai dėl smurto šeimose prieš nepilnamečius

Kauno apygardos teisme kitą savaitę bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla dėl mažamečio sunkaus sveikatos sutrikdymo. Prokuroras kaltina R. J., gim.1986 m., kad jis 2008 m. gegužės 4-5 dienomis smurtaudamas sužalojo savo 2,5 mėn. amžiaus sūnų, sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir kaltinamąjį aktą surašiusio prokuroro Virginijaus Sokolovo, ikiteisminio tyrimo duomenimis R. J. veikose yra požymiai Baudžiamajame kodekse (BK) numatytos nusikalstamos veikos – mažamečio bejėgiškos būklės šeimos nario sunkaus sveikatos sutrikdymo. Už tokią nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.

„Nepilnamečių justicija, nusikalstamos veikos prieš nepilnamečius, smurtas šeimose yra viena iš prioritetinių prokuratūros veiklos krypčių,- sakė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus Marcinkevičius. – Net jei nepilnamečio fizinė sveikata sutrikdoma nežymiai, ne mažiau svarbu tai, jog patirtas smurtas gali įtakoti jo asmenybės formavimąsi.“

Praėjusiais metais Kauno apygardos teritorijoje esantys teismai išnagrinėjo 33 baudžiamąsias bylas, kuriose apylinkių prokuratūrų prokurorai smurtu šeimoje prieš nepilnamečius kaltino 35 asmenis: 6 asmenys buvo kaltinami, jog mušdami ar kitaip smurtaudami nepilnamečiams šeimos nariams sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą, o 28 – dėl analogiškų nusikalstamų veikų prieš mažamečius (mažamečiais laikomi vaikai iki 14 metų). Be to, išnagrinėta viena baudžiamoji byla dėl smurto šeimoje, kai asmuo buvo kaltintas nesunkiu nepilnamečio sveikatos sutrikdymu.

Pasak Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro Vytauto Gatavecko, smurto šeimose prieš nepilnamečius analizė rodo, kad nuo tokių nusikalstamų veikų nukentėjo 36 nepilnamečiai, iš kurių 69 proc. buvo mažamečiai.

Šeimose smurtą dažniau patyrė berniukai – 57 proc. Daugiausia smurto prieš nepilnamečius šeimoje faktų paaiškėjo šeimos narių iniciatyva, taip pat informacija gauta iš asmenų, nesusijusių jokiais giminystės ryšiais, kurie, tiesiogiai bendraudami su smurtą patyrusiais vaikais, sužinojo ar pastebėjo sužalojimus – medicinos ir mokymo įstaigų, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialinių darbuotojų, vienas tyrimas pradėtas prokuroro iniciatyva.

Išnagrinėję baudžiamąsias bylas, teismai dvidešimt penkiose priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius ir dvidešimt septyniems asmenims skyrė įvairias bausmes bei vienu nuosprendžiu vieną kaltintą asmenį išteisino (šį nuosprendį prokurorai apskundė apeliacine tvarka). Daugumai asmenų teismai, vadovaudamiesi BK 75 str., bausmių vykdymą atidėjo. Septyniose baudžiamosiose bylose kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, teismas kaltinamus asmenis atleido nuo baudžiamosios atsakomybės (tai numatyta BK 38 str.).

Apibendrinus turimus duomenis matyti, kad daugiausia atvejų smurtą šeimoje prieš nepilnamečius naudojo tėvai ir motinos (dvidešimt du atvejai), aštuoniose smurtu buvo kaltinti patėviai ir motinų sugyventiniai, dviejose seneliai ir po vieną atvejį – draugas bei motinos sugyventinio brolis.

Pasak Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus, Baudžiamajame kodekse 2008 m. birželio mėn. įsigaliojusios baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias teismai gali skirti, tikėtina, taip pat prisidės prie smurto šeimose prieš nepilnamečius mažinimo.