Panevėžio kriminalistai įdėjo nemažai pastangų, kol išnarpliojo, kaip lobo mėsos įmonės savininkas, kuris darbavosi nuslėpdamas tikrąjį įmonės turtą - pajamas, išlaidas ir pelną.
Pareigūnų tyrimo duomenimis, mėsos perdirbimo įmonė ruošė, perdirbo, konservavo mėsą bei jos gaminius ir vertėsi mažmenine prekyba kioskuose, prekyvietėse ir nespecializuotose parduotuvėse.
Į mėsos perdirbimo įmonę pareigūnai užsuko 2019 metais. Tuomet Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, atlikdami analizę prekybos ir paslaugų sektoriuose Panevėžio apskrities mastu, nustatė rizikingą įmonę, kurios veikla susijusi su kiaulių auginimu, skerdimu bei skerdienos pardavimu.
Įmonės metinė apyvarta siekė nuo 4 iki 6 milijonų eurų, tačiau nuo apyvartos gaunamas pelnas buvo rodomas neproporcingai mažas. Net ir mokinukui aišku, kas niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, tad pareigūnai ėmė ieškoti to stebuklingo būdo pradanginti pinigus.
Tyrimo metu ėmė aiškėti, kad skerdiena parduodama be buhalterinės apskaitos dokumentų, o už skerdeną gauti „juodi pinigai“ dedami į labiausiai apsaugotą nuo mokesčių saugyklą - spintelės stalčių.
Visgi kaip įmonė įsigyja gyvas kiaules? Kruopštus ir smulkmeniškas tyrimas išaiškino ir šią mįslę. Nustatyta, kad gyvos kiaulės įsigyjamos iš skirtingų kiaulių auginimo kompleksų, esančių ne tik Panevėžio, bet ir kaimyninėse apskrityse. Konspiracijos tikslais buvo kalbama šifruotai, naudojami skiriamieji žodžiai „ekologiškos“ ir „paprastos“ kiaulės, kiaulės „su uodegytėmis“ ir „be uodegyčių, o linksmiausi kodai skamba „baš ir „nabaš“.
Skirtingoms kiaulėms buvo išrašomos skirtingos sąskaitos, o jas pristačius į skerdyklą, „ekologiškų“ kiaulių sąskaitos perrašomos kitų asmenų vardais arba sunaikinamos. Patikrinus ekologiškos produkcijos Lietuvoje išduotus leidimus paaiškėjo, kad ekologija išties nė nerūpėjo.
Neva ekologiška kiauliena iš tiesų tebuvo kodas, kuris reiškė, kad „ekologiškos“ – tai gyvos kiaulės, vežamos be apskaitos dokumentų neišrašius PVM sąskaitų faktūrų. Kodas „paprastos“ reiškė, kad gyvos kiaulės vežamos su apskaitos dokumentais.
Frazės „baš“ „nabaš“ buvo naudojamos vadybininkui bendraujant su dviejų kiaulių auginimo kompleksų faktiniu vadovu. Tai reiškė, kad gabenant 100 gyvų kiaulių, buvo išrašomos dvi sąskaitos faktūros po 50 vienetų, o vėliau, kiaules sėkmingai atgabenus į skerdyklą, viena sąskaita faktūra buvo tiesiog sunaikinama.
Vairuotojas už tokias paslaugas taip pat nelikdavo be padėkos, jam buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis. Dėl šio faktų atskirtas tyrimas į atskirą.
Nors tik su dalimi klientų vadybininkas bendraudavo naudodamas specifinius žodžius, pareigūnams pavyko nustatyti 3 kiaulių auginimo kompleksus, iš kurių dalis gyvų kiaulaičių, pavadintu sutartiniu pavadinimu „baš“ buvo perkamos ir gabenamos be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Už tokias kiaules buvo atsiskaitoma grynais pinigais, susitikus sutartose vietose.
Verslininkas mokesčių vengė ir pirkdamas, ir parduodamas
Tyrimo metu atskleisti didžiuliai kiaulienos skerdenos pardavimo mąstai. Surinkti duomenys, kad įmonės prekybiniai „taškai“ yra beveik visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Jonavoje bei jų rajonuose.
Asmenys, užsakydami kiaulienos skerdeną, prašydavo atvežti kiaulienos skerdenos pavadintos „pliusinėmis ir minusinėmis“, arba su „uodegytėmis ir be uodegyčių“. Buvo prašymu ir atvežti „guolių“ ar net „vokų“.
Sekdami nusikalstamos veikos pėdsakais, pareigūnams turėjo išsiaiškinti ir kuo skiriasi „minusinė“ kiaulienos skerdena nuo „pliusinės“ bei kodėl vienos kiaulės „su uodegytėmis“, kitos „be uodegyčių“. Tai pavyko nustatyti analizuojant krovinių gabenimo važtaraščius, įmonės sąskaitas bei kitus tyrimo metu gautus duomenis.
Atskleista, kad „minusinė“ ir „be uodegyčių“ kiaulienos skerdena yra gabenama be buhalterinės apskaitos dokumentų, o atsiskaitoma grynaisiais pinigais, jų neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą.
Skerdiena pirkėjams buvo pristatoma įmonei priklausančiais automobiliais. Tyrimo metu buvo siekiama suklaidinti pareigūnus dėl kiaulaičių „su uodegytėmis“ ir „be uodegyčių“. Apklausų metu verslininkas tikino, kad kartais tiesiog reikėjo kiaulių nupjautomis uodegoms. Tačiau sumanių pareigūnų nepavyko apgauti.
Mėsos perdirbimo įmonės atstovai su jų produkciją parduodančiomis įmonėmis bendravo per „Messenger“, „Signal“, „Telegram“, „Viber“ ir „WhatsApp“ programėles, kuriose pareigūnai aptiko frazių „5LED komplektai, guoliai, 73mm, 8 vnt“, „3.5 vnt į 8mm voką“, „4 vnt po 1,7 mm ir 2 vnt standartinius“. Paslaptingus įrašus pareigūnai iššifravo patikrinę oficialiai išrašytas sąskaitas ir kitus kratų metu gautus duomenis. „Guoliai“, „vokai“, anot specialistų, žymėjo produkcijos pardavimus – kokia prekių dalis būdavo parduodama išrašant apskaitos dokumentus ir kiek prekių buvo parduodama be apskaitos dokumentų.
Ikiteisminio tyrimo realizacijos metu atliktos 103 kratos. Darbo užteko ne tik visų apskričių policijos pareigūnams, bet ir atstovams iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Viso prireikė virš 200 policijos pareigūnų ir specialistų pajėgų.
Kratų metu buvo rasta „juodosios buhalterijos“, beveik 100 tūkstančių eurų grynais bei išaiškintas nelegalus mėsos perdirbimo cechas, veikiantis antisanitarinėmis sąlygomis.
VMVT specialistai, kratų metu fiziškai skaičiavo kompleksuose augančias kiaules ir nustatė, kad dokumentuose nurodytas auginamų kiaulių skaičius neatitinka realiai kompleksuose augančių kiaulių skaičiui, t.y. realiai kiaulių auginama daugiau, nei nurodoma dokumentuose.
Dėl kompleksų veiklos pradėtas atskiras tyrimas.
Pareigūnai nustatė, kad per tiriamąjį laikotarpį be krovinių važtaraščių į Įmonę buvo pristatyta 2764 kiaulių, kurių svoris sudaro 281 346 kilogramus. Nustatyta, kad tai ne mažiau kaip 200 tonų skerdienos.
Individualios įmonės savininkas, kuris yra ir įmonės vadovas, veikė ne vienas. Tyrimo metu nustatyta, kad verslininkas, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį įmonės turtą, pajamas bei patiriamas išlaidas, veikė kartu su vadybininku įdarbintu sūnėnu. Nusikaltime talkino dalyvavo ir vyr. buhalterė. Tyrimo metu atskleista, kad ji buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau net ir matydama, kad ne visi dokumentai tvarkingi, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, jas elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip įmonė išvengė 38 561 eurų pelno mokesčio ir 53 984 eurų PVM mokesčio – valstybei viso nesumokėta 92 545 eurų.
Pagrindinę bylą sudaro 52 tomai.
Areštuotas nekilnojamas turtas Registrų centre vertinamas 51 323 eurais. Šiuo metu tyrimas yra perduotas į teismą.
Valstybės biudžetas verslininkas turės papildyti per 120 tūkstančių eurų.
