Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo E. Endriukaitytei buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė – trijų vaikų motina lieka pripažinta kalta dėl sunkaus mažamečio sūnaus sveikatos sutrikdymo, tačiau jai skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.
Per bausmės laikotarpį nuteistoji nuo 22 iki 6 val. turės būti namuose, be to, per metus neatlygintinai turės išdirbti 30 val. globos įstaigose, kurios rūpinasi senais ar sergančiais asmenimis.
Išimtinę įstatyme numatytą teisę E. Endriukaitytei pritaikę teisėjai mano, kad būtina įvertinti jaunos motinos elgesį ne tik prieš įvykį, bet ir po jo – nuteistoji rūpinosi ir prižiūrėjo savo sūnų, su juo gulėjo ligoninėje, kartu vykdavo į sanatoriją. Be to, teismo teigimu, motina rūpinasi ir kitais dviem savo mažamečiais vaikais.
„Nuteistajai E. Endriukaitytei būtina suteikti galimybę įrodyti, jog ji suprato padarytų nusikaltimų neigiamas pasekmes ir galimybę jas sušvelninti“, – pažymėjo apeliacinės instancijos teismo teisėjai, kurių paskelbtas nuosprendis įsiteisėjo nuo paskelbimo.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendį skundė E. Endriukaitytė, ją palaikė ir gerokai vyresnis vaiko tėvas Jonas Žemaitis.
Bylos duomenimis, 2010-ųjų gruodžio 13-ąją E. Endriukaitytė savo namuose sostinės Naujininkų mikrorajone mažamečiui sūnui sukėlė fizinį skausmą, kai pirštais stipriai suspaudė jo pilvuką, o po dviejų savaičių, gruodžio 24-ąją, suspaudusi kūdikį tyčia sviedė į sieną. Įtariama, kad motina galėjo būti neblaivi.
Vaikas net 10 dienų išbuvo komos būsenoje – į smegenis jam išsiliejo kraujas, lūžo žasto kaulas. Dabar jam konstatuotos mažiausiai keturios ligos, tačiau sunkiausia diagnozė – cerebrinis paralyžius.
Po ilgo gydymo ligoninėje mažylis buvo pervežtas į kūdikių namus. Į kūdikių namus buvo pristatytas ir dešimtmetis moters sūnus.
Kol vyko baudžiamasis procesas, pareigūnai nusprendė vaiko neatiduoti nei tėvui, nei jo suluošinimu kaltinamai motinai. Tiesa, vėliau tėvui pavyko pasiekti, kad jis galėtų vaiką auginti savo namuose.
E. Endriukaitytė savo kaltės nepripažino ir aiškino, kad įvyko nelaimingas atsitikimas – esą ji vaiką nešiojusi ant rankų, kai užkliuvo už laido ir griuvo ant grindų. Pasak jos, vaiko galvytė trenkėsi į medinę lovos atramą.
„Kiekvienam žmogui gali nutikti nelaimė“, – anksčiau yra sakiusi kaltinamoji. Ji taip pat neigė, kad dar prieš nelaimę būtų naudojusi smurtą berniuko atžvilgiu.
Buvusios sugyventinės kalte abejojo ir vaiko tėvas J. Žemaitis – esą ji tikrai vaiko negalėjo nuskriausti. Vyras teigė, kad mažylio motina kiekvieną rytą jį lanko vaikų namuose, o jis pas mažylį ateina po darbo.
„Jis gimė toks sveikas, visą laiką buvo žvalus vaikas – ant mano rankų jau keturių mėnesių bėgiojo, o dabar jau nebeturi energijos – jis nei rankyčių, nei kojyčių nevaldo, jį kamuoja priepuoliai, traukuliai“, – sakė berniuko tėvas.
„Jis mane pažįsta pagal balsą – vos jį išgirdęs ima šypsotis, bet nefiksuoja žvilgsnio, jo akytės tik vaikšto, – kalbėjo vaikui atstovaujantis tėvas. – Jis nieko nekalba, tik kažką burba: am, am... Jam džiūsta smegenėlės, medikai sakė, kad tai – labai retas atvejis. Gydytojas man paaiškino, kad vaikas vegetuoja, esą jis – iš kūdikių namų, bet patikėkite – tik per mano lavoną jis bus kūdikinis“.
„Su kiekviena diena prarandu viltį – daktarai sakė, kad jūs užmušti savo vaiką norėjote...“ – yra sakęs J. Žemaitis.
Vyras neslėpė, jog jam labai gaila buvusios sugyventinės – esą jeigu iš jos bus atimtos motinystės teisės, jis nežinos, kaip vienam reikės auginti sergantį mažylį.
„Tada bus dvigubas minusas, geriau nuo to jau niekam nebebus, vaikui reikia dėmesio, nereikia jam gulėti vaikų namuose – jam reikalinga namų aplinka, naminis maistas“, – teigė jis.
„Kas atsitiko, jau atsitiko, nieko nebepakeisi, vaiką reikia auginti – kaip bus, taip bus, bet jo aš nepaliksiu“, – J. Žemaitis sakė iki šiol negalintis susitaikyti su mintimi, kad jo sūnaus motina mažylį tyčia sužalojo.