Klaipėdietis teigia, jog jį vyriausiajame policijos komisariate sumušė greitojo reagavimo rinktinės "Aras" pareigūnai.
Gukalionoko advokatas Osvaldas Martinkus tvirtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje tiriama baudžiamoji byla, jo klientas apklaustas liudytoju. Bylą tiriantis prokuroras Vitalijus Gulenkovas esą priėmė sprendimą iš Gukalionoko ir dar kelių asmenų paimti kraują lyginamajam tyrimui.
Anot Gukalionoko, per apklausą jam prokuroras nepaaiškino, kokiam tikslui reikalingas jo kraujas. Gavęs šaukimą, į apklausą policijos komisariate Gukalionokas atvyko su gynėju. Tą kartą jis atsisakė duoti kraujo.
Anot Martinkaus, antradienį policijos teikimu Klaipėdos apygardos teismas jo ginamajam skyrė apribojimus vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu. Vos išėjusį iš teismo rūmų Gukalionoką teisėsaugininkai įsodino į policijos mašiną ir nuvežė į vyriausiąjį policijos komisariatą.
Ten į kabinetą įsiveržę šeši kaukėti greitojo reagavimo rinktinės pareigūnai Gukalionokui užlaužė rankas, nuvertė nuo kėdės ir sumušė. Keliems stipriems vyrams laikant iš liudytojo buvo prievarta paimtas kraujas.
Išėjęs iš policijos sumuštas Gukalionokas kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, tačiau šie tą dieną jau nedirbo. Tuomet klaipėdietis nuvyko į ligoninės priimamąjį, ten gydytojai nusprendė, jog jam reikalingas stacionarinis gydymas.
Minėtas klaipėdietis kurį laiką buvo siejamas ir su pernai gruodį per sprogimą žuvusio žinomo Klaipėdos rajono politiko Juozapo Paliako byla. Neradus įkalčių, kad Gukalionokas susijęs su politiko nužudymu, dėl neteisėto šaudmenų laikymo jam buvo iškelta baudžiamoji byla.
Martinkus teigia, jog teisėsaugininkai, prievarta iš liudytojo paėmę kraują, pažeidė jo teises. Anot advokato, Lietuvos Konstitucija draudžia žaloti žmones. Martinkus įsitikinęs, jog teisėsaugininkai pažeidė įstatymus.
Klaipėdos apygardos prokuratūra tvirtina įstatymų nepažeidusi. Bylą tiriantis tardytojas sprendimą paimti kraujo pavyzdžius priėmė remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 206-uoju straipsniu. Jame sakoma, kad "tardytojas turi teisę paimti iš nukentėjusiojo ar liudytojo rašysenos ar kitokius pavyzdžius lyginamajam tyrimui, bet tik prireikus patikrinti, ar nurodytieji asmenys nėra palikę pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktinių įrodymų".
Martinkus sako manąs, jog sprendimas paimti kraują iš liudytojo prieš jo valią yra ne tik nežmoniškas, bet ir neteisėtas - Baudžiamojo proceso kodeksas smurto nepropaguoja.