Išpuolį matė liudininkai, užfiksavo stebėjimo kameros
Sunkiai suvokiamas išpuolis prieš Kauno Kalėdų eglę įvykdytas praėjusių metų gruodžio 4 d., apie 1 val. 40 min. Visureigiu „Mitsubishi“ į Rotušės aikštę atvykęs vyras apipylė eglę atsivežtu benzinu ir padegė.
Vandalą bandė sulaikyti aikštėje buvę žmonės, tačiau jam pavyko ištrūkti. Sėdęs į automobilį padegėjas skubiai išvažiavo iš Senamiesčio.
Sulaukus pranešimų apie degančią Kauno eglę liudininkai pareigūnams nurodė ne tik jo vairuoto automobilio markę, bet ir išskirtinį požymį – Norvegijos valstybinius numerius. Nustatyti jo judėjimo kryptį bei maršrutą padėjo ir vaizdo stebėjimo kamerų tinklas.
Vandalo automobilis buvo susektas ir sustabdytas po keliolikos minučių A. Juozapavičiaus prospekte. Iš karto po sulaikymo paaiškėjo, kad žmogus yra blaivus, tačiau rimtų abejonių jo būkle sukėlė kai kurie pasisakymai.
Vietoje areštinės – ligoninės palata
Policijos pareigūnams sulaikytąjį nuvežus į specifinės paskirties gydymo įstaigą ištirti, ar jis nėra vartojęs kvaišalų, medikams kilo pagrįstų įtarimų, kad vandalo elgesį galėjo įtakoti kur kas rimtesni sutrikimai. Juolab, kad tyrimais nustatyta, jog įtariamasis jokių psichiką veikiančių medžiagų vartojęs nebuvo.
Į policijos areštinę vandalas taip ir nebuvo nuvežtas, jis liko medikų globoje. Motyvuojant sunkia jo sveikatos būkle medikai ilgą laiką policijos tyrėjams net neleido jo apklausti.
Nors Kauno savivaldybės atstovai viešai skelbė reikalausiantys, kad padegėjas būtų teisme pripažintas kaltu ir padengtų visus nuostolius, pasigirdo abejonių, ar tai bus įmanoma įgyvendinti.
Šias abejones vis labiau stiprino ir tai, kad gana ilgą laiką įtariamasis buvo prižiūrimas medikų, galiausiai išleistas į laisvę nepaskyrus jokios kardomosios priemonės. Nors policijos atstovai stengėsi susilaikyti nuo bet kokių komentarų, tapo aišku, kad susidurta su rimtomis sveikatos problemomis.
Juolab, kad ikiteisminį tyrimą kuravęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys dar sausio pradžioje minėjo apie ketinimą kreiptis į ekspertus, kurie ištyrę padegėjo sveikatos būklę atsakytų į esminį klausimą: ar nusikaltimo padarymo metu jis galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.
Teismo posėdis vyko be padegėjo
Kalėdų eglę padegusį kaunietį išleidus iš ligoninės kardomoji priemonė jam taip ir nebuvo paskirta. Jis įpareigotas reguliariai lankytis pas medikus ir vartoti jų skirtus vaistus. Policijos pareigūnams liepta kontroliuoti, ar Kalėdų simbolį sunaikinti pasikėsinę asmuo šių nurodymų laikosi.
Visą šį laiką jis gyveno Kaune, Žemųjų Šančių rajone kartu su savo motina, pas kurią apsistojo praėjusių metų pabaigoje grįžęs iš Norvegijos, kur praleido nemažai laiko.
Sulaukus ekspertų atsakymo, jog buvęs emigrantas serga specifine liga, kuri ir nulėmė sveiku protu nesuvokiamą jo elgesį, atitinkama linkme pakrypo ir prokuratūros kuruotas tyrimas.
Balandžio 6 dieną vykusiame teismo posėdyje pats padegėjas nedalyvavo, o procesas dėl informacijos apie asmens sveikatos būklę paskelbtas uždaru.
Siūloma skirti priverstinį gydymą
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras M. Šukys portalui „Delfi“ sakė, jog teismui parodymus davė išvadą parengęs ekspertas, kitame posėdyje ketinama apklausti ir išpuolio liudininkus.
Pasak prokuroro, tokiais atvejais, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali būti teisiamas, būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą, nustatyti, kad žmogus tikrai padarė veiksmą, dėl kurio pateko į teisėsaugos akiratį. Nors ir esama jo prisipažinimo, tačiau jis negali būti vertinamas teisme, nes sergantis asmuo teoriškai gali save apkalbėti.
„Atsižvelgdamas į tai, ką siūlė ekspertas, aš teismo prašau šiam asmeniui skirti priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“, – sakė prokuroras M. Šukys.
Priverstinis gydymas šioje specifinėje ligoninėje nereiškia, kad žmogus čia praleis visą likusį gyvenimą. Po pusmečio medikai gali kreiptis į teismą ir įvertinę sveikatos būklę prašyti arba sugriežtinti paciento gydymo sąlygas, arba jį išleisti į laisvę skiriant ambulatorinį gydymą.
Civilio ieškinio atsisakyta
Paaiškėjus, kad Kauno Kalėdų eglės padegėjas negali atsakyti už savo veiksmus, teismą pasiekusioje byloje neliko ir civilinio ieškinio, kurį buvo pareiškusi Kauno savivaldybė.
Pasak prokuroro M. Šukio, savivaldybei žalą jau atlygino draudimo bendrovė, kuri civilinės atsakomybės draudimo buvo apdraudusi eglę saugojusią saugos tarnybą.
Kita vertus, jeigu asmuo pripažįstamas nepakaltinamu, o teismas sprendžia tik dėl gydymo priemonių taikymo, ieškinys byloje negali būti reiškiamas. Tai galima padaryti tik tuo atveju, jeigu nustatytas nusikaltimą padaręs asmuo. Šiuo ir analogiškais atvejais laikoma, kad nusikaltimą įvykdė susirgimo įtakotas ligonis, kuris negali atsakyti už savo veiksmus.
Žala siekė 26 tūkst. eurų
Ugnies nuniokotą Kauno eglės dalį pilnai atstatyti jos kūrėjų komandai pavyko per rekordiškai trumpą laiką – dvi paras.
Vėliau paaiškėjo, kad visi šie darbai Kauno savivaldybei kainavo dešimtis tūkstančių eurų.
„Padaryta žala siekia apie 26 tūkst. eurų. Didžioji sumos dalis – 24 tūkst. eurų – tai atlygis eglės kūrėjų komandai už darbą bei sunaudotas medžiagas. Buvo perkamos girliandos, lazeriu pjaustomi nauji drugiai, tvarkoma elektros instaliacija. Dar 2 tūkst. eurų kainavo bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ paslaugos ir tvorų nuoma“, – portalui „Delfi“ yra sakiusi Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.
