Tyrimų rezultatais netikėjo
Anot J. Šeduikienės, tyrimas, kurio metu ir buvo gauta ši pribloškianti statistika, pirmą kartą buvo atliktas dar prieš dešimtmetį.
„Tuomet susidūrėme su nuostaba. „Negi jūs tikite šiais skaičiais?“ – tekdavo dažnai girdėti. Esą gal ir yra šeimose šiek tiek smurto, tačiau tikrai ne tarp inteligentų. Kai po penkerių metų buvo atliktas pakartotinis tyrimas, jau sulaukėme didesnio palaikymo. Apie 80 proc. respondentų teigė pripažįstantys, kad ši problema yra“, - sakė pašnekovė.
Paklausta, ką daryti, jei girdime, kad kaimynas vakarais muša žmoną, J. Šeduikienė patikino, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje toks klausimas nekiltų. Kaimynystėje gyvenantis žmogus tuoj pat paskambintų į policiją ir dar ateitų pranešti, kad būtent jis iškvietė pareigūnus.
„Deja, Lietuvoje viena pažįstama prasitarė, kad įvykus buitiniam konfliktui kaimynystėje gyvenančioje šeimoje, į laiptinę pasižiūrėti, kas vyksta, išėjo tik du žmonės. Visi kiti triukšmą girdėjo, bet tylėjo, - apgailestavo Moterų informacijos centro direktorė. – Todėl nieko keista, kai prie mūsų per renginius prieina močiutė ir pasiguodžia, kad vaikystėje ją mušė tėvas, vėliau – vyras, o dabar – sūnus“.
Šeimos koncepcija atveria duris smurtui
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento direktoriaus Alfredo Nazarovo, smurtas šeimoje mūsų visuomenėje vis dar nesuvokiamas kaip problema. Todėl apie tai kalbėti būtina ne tik teisiniu, bet ir mūsų mentaliteto aspektu.
„Aktualiausia problema, kurios niekaip nepavyksta išspręsti, – privataus kaltinimo pakeitimas valstybiniu. Mums niekaip nepavyksta rasti bendros kalbos su Teisingumo ministerijos specialistais, kurie tvirtina, kad smurtui šeimoje suvaldyti visiškai užtenka tų teisinių priemonių, kurios yra dabar. Tačiau tai reiškia, kad, priklausomai nuo pareigūno valios, jos gali būti vykdomos arba ne. Tokios pasirinkimo laisvės neturėtų būti“, - svarstė tarnautojas.
Pašnekovo teigimu, šiandien žmonos mušimas – vis dar normalus dalykas. Šiuo metu nubausti nebent tie, kurie yra padarę itin žiaurius sužalojimus moteriai arba ją nužudė. Dauguma vyrų išvengia net pagrūmojimo pirštu. Mat jei moteris neparašo pareiškimo prieš vyrą, pareigūnai negali imtis jokių veiksmų, net ir žinodami apie šeimoje vykstantį smurtą.
Panašiai buvo ir plačiai nuskambėjusio Trakų rajono atveju, kol sugyventinis jį palikti nusprendusią moterį tiesiog nušovė.
Deja, kai pateikiami siūlymai smurtą šeimoje perkvalifikuoti į kriminalinį nusikaltimą, kurį galima tirti ir be aukos pareiškimo, A. Nazarovas dviprasmiškų vertinimų sulaukia ir iš valdžios atstovų. „Ką ir besakyti, kai net Seime teko girdėti: „Jeigu mano boba mušama, tai mane į kalėjimą sodins?“ – pasakojo ministerijos atstovas.
Anot „Ideamecca“ direktorės Ugnės Siparienės, Seimo požiūrį į smurtą šeimoje puikiai iliustruoja ir priimta Šeimos politikos koncepcija. „Kiek būta diskusijų, kas yra šeima. Tačiau mes vienareikšmiai skatiname moterį negyventi su vyru, kuris ją muša ir žemina. Tai reiškia, kad mes pasmerkiame moterį tapti vieniša mama, o tai jau nelygiavertė šeima. Tai yra labai baisu“, - sakė pašnekovė.
Beje, sociologiniai tyrimai patvirtina, kad jeigu berniukas augdamas mato šeimoje smurtą, užaugęs jis taip pat dažniau į darbą apleidžia kumščius. Tuo tarpu tokioje šeimoje auganti mergaitė dažniau linkusi kęsti ją mušantį vyrą. „Tai rodo, kad moterys, gyvenančios su vyru tik dėl vaikų, kaip tik dėl jų neturėtų to daryti“, - teigė U. Siparienė.
Akcija „Aš nesu trečia“
Nuo lapkričio 25-ąją, Tarptautinę smurto prieš moteris dieną, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje startuoja socialinė akcija „16 dienų be smurto prieš moteris“. Jį tęsis iki pat gruodžio 10-osios – Tarptautinės žmogaus teisių dienos.
Ši akcija pasaulyje vyksta nuo 1991 metų. Šiemetinės akcijos šūkis: „Aš nesu trečia“. Taip organizatoriai kviečia visas moteris prisijungti prie laimingųjų, kurios nepatiria arba nesitaiksto su pažeminimais, grupelės.
Akcijos metu vyksiančiais renginiais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą bei suteikti moterims informacijos, kur tokiais atvejais kreiptis. Mat nevyriausybinių organizacijų atstovai pastebi, kad moterys nežino, kad pagalbos gali ieškoti policijoje, o pareigūnai kartais stebisi, kai jos skatinamos taip daryti: esą kuo gi jie gali padėti tokioms moterims?
Lapkričio 27 d. nevyriausybinių organizacijų atstovės dalins akcijos ženkliukus, lipdukus bei kvies žmones pasirašyti peticiją prieš smurtą. Akcija vyks 9 Lietuvos miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Jurbarke, Obeliuose, Anykščiuose, Kretingoje.
Gruodžio 7 d. Vilniuje Gedimino prospektu organizuojama eisena, kurioje dalyvaus ir žymios Lietuvos moterys –politikės, visuomenės veikėjos.
Taip pat gruodžio mėnesį rinkoje pasirodys „Kauno grūdų“ miltų pakuotės su nemokamais telefonas nukentėjusioms nuo smurto moterims. Jais skambinti galima visą parą. Darbo dienomis – tel. 8 800 66366, naktį ir poilsio dienomis – tel. 8 800 66663.
Pernai pareigūnai buvo kviečiami gesinti buitinius konfliktus beveik 80 tūkst. kartų. Vilniaus policija gavo 413 moterų pareiškimų dėl smurto, Kauno policija – 374. Tačiau vien Kaune 270 pareiškimų moterys atsiėmė.