Elvinos situacijoje gali atsidurti kiekvienas. Dažnas iš mūsų, jei pats nėra pametęs piniginės, tai pažįsta bent vieną giminaitį ar draugą, kurį buvo ištikusi tokia bėda. Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio vyresniosios specialistės Dalios Petrauskienės, statistinių duomenų apie pamestus ir rastus daiktus nėra.
Labiau išsiblaškę – vyrai
„Galima sakyti, kad gyventojai dažniausiai pameta pinigines, kuriose paprastai nebūna pinigų, tačiau ten būna svarbiausi dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės dokumentai, banko kortelės, asmens tapatybės dokumentai. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad kartu su banko kortelėmis randami ir banko kortelių PIN kodai. Todėl atkreiptume dėmesį, kad PIN kodus geriausia būtų tiesiog įsiminti ir nesinešioti kartu su banko kortele“, - pasakojo D. Petrauskienė.
Viešųjų ryšių poskyrio vyresniosios specialistės teigimu, pametamos ne tik piniginės ar dokumentai. Pareigūnams dažnai atnešami ir muzikos instrumentai, krepšiai, paltai, laikrodžiai, net dviračiai.
„Na, pastebėta, kad dažniausiai rasti dokumentai būna vyrų“, - pastabomis dalijosi D. Petrauskienė.
Parduotuvės už dingusį daiktą neatsako
„Nuėjus į parduotuvę sulaukiau tik pašaipių apsaugininkų šypsenų. Paklausę, kada dingo piniginė ir išgirdę, kad parduotuvėje lankiausi apie 14 val., jie sugebėjo tik pajuokauti: „14 valandą pametei, o tik 21 valandą pasigedai?“. Juk piniginės galėjau pasigesti ir ryte, - darbuotojų nenuovokumu stebėjosi mergina. - Paprašiau peržiūrėti vaizdo įrašus - galbūt kažkas piniginę tiesiog ištraukė, kol dėjausi prekes. Tačiau jie tik pasakė, kad po tiek laiko nieko nebepamatysiu ir užsidarė savo poste“.
Minėtos parduotuvės apsaugininkai patikino, kad tokiu atveju rodyti filmuotą medžiagą negalima. Kadangi „Maxima“ neatsako už pamestus daiktus, leisti peržiūrėti vaizdo archyvą jie gali tik paprašyti policijos pareigūnų.
Bankai reaguoja skirtingai
Iš parduotuvės darbuotojų pagalbos nesulaukusi E. Janulytė dar tą patį vakarą suskubo pasirūpinti banko kortelių užblokavimu. Mergina turėjo dvi mokėjimo korteles skirtinguose bankuose „Swedbank“ ir „SEB“.
Kaip rašoma „Swedbank“ kortelės saugumo informacijoje, praradus kortelę, tereikia ją užblokuoti. Tai padaryti galima paskambinus trumpuoju telefono numeriu 1884 arba, skambinant iš užsienio (8~5) 268 44 44. Ši paslauga yra nemokama.
Tuo tarpu norint užblokuoti „SEB“ banko kortelę, tai papildomai Jums kainuos 30 Lt. Tokią pinigų sumą prašoma sumokėti už prarastos kortelės paskelbimą negaliojančia. Naujoji kortelė išduodama nemokamai.
Pranešti, kad norite užblokuoti kortelę, reikia telefono numeriu 1528 arba (8 5) 268 2800, iš užsienio – telefonu +370 5 268 2610. Per tris banko darbo dienas nuo žodinio pranešimo kortelės praradimo faktą reikia patvirtinti raštu. Tai padaryti galima bet kuriame SEB banko skyriuje arba SEB banko paslaugų internetu svetainėje www.seb.lt.
Lietuvos bankų asociacijos atlikta šalies bankų statistikos apie prarastas korteles analizė rodo, kad 99,8 proc. visų praradimų atvejų pinigai kortelėse lieka saugūs.
Verta turėti dokumentų kopijas
Vis dėlto tikėdamasi atgauti prarastą piniginę mergina kreipėsi į policiją. Pareigūnai jai patarė jau kitos dienos rytą atvažiuoti į artimiausią policijos komisariatą. E. Janulytė parašė pareiškimą dėl dingusios piniginės, dokumentų ir buvo apklausta.
„Tada išdavė pažymą, kad mano dokumentai skelbiami negaliojančiais. Nuvykau į migracijos tarnybą. Jie stebėjosi, kaip galima neturėti nė vieno dokumento. Paaiškinus, kad viską praradau, patarė dalį dokumentų kitą kartą nešiotis kitoje vietoje ar bent jau turėti dokumentų kopijas. Užsisakiau asmens tapatybės kortelę ir nuvažiavau tvarkytis vairuotojo pažymėjimo. Pasirodo, man vėl reikėjo važiuoti į migracijos tarnybą, jie turėjo išduoti laikiną pažymėjimą. Nesuprantu, kodėl migracijos darbuotojai to man nepasakė iš karto“, - piktinosi mergina.
Stengiasi padėti kitiems
Kiekvieną dieną internetiniuose tinklalapiuose, kuriuose galima pranešti apie dingusį daiktą, atsiranda bent po kelis skelbimus dėl dingusios piniginės. Nacionalinio radinių biuro tinklalapyje Pamestidaiktai.lt nurodoma, kad nuo 2013 metų pradžios 71 žmogus įdėjo skelbimus dėl dingusios piniginės. Portale zioplys.lt savo piniginės pasigedo – 66, skelbiu.lt – 11 žmonių.
Portalo pamestidaiktai.lt sumanytojas Aidas Jarušaitis tikino, kad noras sukurti tokią sistemą kilo iš asmeninės patirties: „Radau daiktą ir nesugebėjau rasti, kam turėčiau jį grąžinti ar perduoti. Mūsų projektas yra visiškai socialinis-idėjinis. Nesame gavę nė vieno lito. Norime, kad ši sistema pakeistų iki 1990 metų buvusią Lietuvoje sistemą, kai buvo įsteigti policijos poskyriai, besirūpinantys pamestais ir rastais daiktais. Dabar Lietuvoje kaip ir nėra už tai atsakingos institucijos. Norime, kad mūsų sistema veiktų kaip Nacionalinis radinių biuras“.
Tikslui įvykdyti A. Jarušaitis turi konkretų planą: įsigyti biurą, kuriame dirbtų 1-2 žmones. Pametę ar radę daiktą žmonės galėtų skambinti, jų pranešimas būtų užregistruotas. Dirbantys centre žmonės turėtų priėjimą prie duomenų bazės ir galėtų patogiai grąžinti daiktus.
„Įdomu, kad piniginės sudaro apie 25 proc. visų pamestų daiktų, o randama tik 6 procentai. Jos turi tokią įdomią savybę – tiesiog dingti“, - šmaikštavo portalo pamestidaiktai.lt idėjos autorius A. Jarušaitis.
Radinių vis daugėja
Pasak D. Petrauskienės, radus ne savo daiktą, jį galima perduoti sutiktiems pareigūnams, patruliuojantiems gatvėse, arba nunešti į bet kurią policijos įstaigą.
„Visi dokumentai yra registruojami Ieškomų numeruotų daiktų registre. Kiek tai įmanoma, stengiamasi ieškoti rastų dokumentų savininkų. Būna, kad ir patys piliečiai kreipiasi ir klausia, galbūt rasti jo dokumentai. Dokumentai, kurių savininkų nepavyksta surasti, yra grąžinami dokumentus išdavusioms įstaigoms“, - sakė pareigūnė.