Pasak dienraščio, 46-erių metų Santa Monikoje gyvenančiam A.Brazinskui, kuris Amerikoje pasivadino Albertu Victoru White'u, prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus vasario 5 dieną savo dviejų miegamųjų bute, esančiame 21-osios gatvės 900-ajame bloke, ginčo metu negyvai sumušus tėvą Praną Brazinską.

Prokurorai nenurodė galimos nusikaltimo priežasties. A.Brazinskas, nesumokėjęs nurodyto 1 mln. JAV dolerių (4 mln. litų) užstato, buvo sulaikytas ir jam gresia laisvės atėmimo iki 26 metų bausmė. Prieš Santa Monikos aukštesnįjį teismą jis stos pirmadienį 8 val. 30 min. vietos laiku.

Prieš 32 metus, 1970 metų spalio 15 dieną, tėvas ir tuomet dar paauglys sūnus užgrobė "Aeroflot" lėktuvą An-24, vidaus reisu skridusį iš Batumio į Suchumį, ir privertė jį nuskraidinti į Turkiją.

P.Brazinskas po dešimtmečio interviu sakė, kad jis ir jo sūnus užgrobė Juodosios jūros pakrante skridusį keleivinį lėktuvą grasindami slapta įsineštu pistoletu ir perdirbtu medžiokliniu šautuvu. Pasak jo, jie ryžosi užgrobti lėktuvą, "nes jam grėsė mirtis kaip Lietuvos pasipriešinimo sąjūdžio dalyviui".

Pasak tėvo, du lėktuve buvę ginkluoti apsauginiai atvėrė ugnį ir per užvirusį susišaudymą buvo nušauta 24 metų stiuardesė Nadežda Kurčenko ir sužeisti trys įgulos nariai.

Turkijoje jie bandė gauti politinį prieglobstį, tačiau Ankara, atmetusi SSRS prašymą juos išduoti, užgrobėjus suėmė ir P.Brazinskui už nužudymą skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, o jo nepilnamečiam sūnui - švelnesnę dvejų metų kalėjimo bausmę.

1974 metų visuotinės amnestijos metu bausmė Brazinskams buvo dovanota, o kalėjimas pakeistas namų areštu. Po dviejų metų tėvas ir sūnus pabėgo, tačiau susisiekę su JAV ambasada Ankaroje ir negavę politinio prieglobsčio, vėl pasidavė Turkijos policijai.

Po dviejų savaičių paleisti į laisvę jie 1976 metais atsidūrė Venesueloje, o čia nusipirko bilietus skristi į Kanadą. Lėktuvui nutūpus Niujorke, Brazinskai dingo iš akiračio, tačiau po dviejų savaičių juos suėmė JAV imigracijos ir natūralizacijos tarnyba (INT).

Imigracijos teisėjas Robertas T. Griffinas leido tėvui ir sūnui dar kartą kreiptis su prašymu gauti politinį prieglobstį pagal 1980 metais priimtą liberalesnį prieglobsčio įstatymą. INT apskundė šį nuosprendį ir tvirtino, kad jie turi būti deportuoti.

INT apeliacija sukėlė didelį Amerikos lietuvių pasipiktinimą, ir nors politinis prieglobstis jiems nebuvo suteiktas, Pranui Brazinskui ir jo sūnui buvo leista pasilikti JAV. Jie persikėlė į Santą Moniką, kur abu vertėsi namų dažymu.

Pasak dienraščio, kaimynai Santa Monikos butų komplekse sakė, kad pastaraisiais metais P.Brazinsko sveikata pašlijo ir jis tapo aikštingas. Vis dėlto, pasak jų, sūnus rūpinosi tėvu ir stengėsi apsaugoti jį nuo kaimynystėje gyvenančių vaikėzų, kurie į jį nedraugiškai skersakiavo.

Vienas irgi lietuvių kilmės kaimynas, Laurie Cottenas, sakė girdėjęs, kaip A.Brazinskas sakė vaikams: "Mano tėtis yra senyvas žmogus. Būkit geri, neerzinkite jo."

P.Brazinskas, kurį kaimynai vadino "Franku", kelerius metus tvarkė daugiabutį ir mankštinosi važinėdamas dviračiu gyvenamąjį kompleksą juosiančia alėja. Tačiau prieš porą metų, P.Brazinskas ėmė negaluoti, ir užuot važinėjęs dviračiu, išeidavo pasivaikščioti pasiramsčiuodamas lazdele.

P.Brazinsko praeities išpuoliai kai kuriems kaimynams gadino nervus ir kėlė nerimą. "Buvo akimirkų, kai jis man keldavo šiokią tokią baimę, nes aš žinojau jo istoriją", - sakė L.Cottenas.

Amerikos lietuvių bendruomenės Santa Monikos skyriaus vadovė Regina Oslapas, sakė, kad tėvas ir sūnus skelbėsi esą pasipriešinimo sąjūdžio dalyviai ir prašė paremti juos aukomis. Tačiau, pasak R.Oslapas, vietos bendruomenė nelaikė P.Brazinsko patriotu dėl jo smurtingos praeities.

Kita lietuvė Ema Datis, Los Andželo dramos grupės prezidentė, sakė, kad abu Brazinskai buvo gerai žinomi ir kad per ketvirtadienį įvykusį grupės susirinkimą ji girdėjusi kalbant apie tėvo nužudymą.

"Vienu metu tai buvo didelis įvykis, - sakė E.Datis. - Vienu metu jie buvo gerai žinomi tarp lietuvių. Jie pasirodydavo ir kalbėdavo per mūsų renginius. Tačiau po poros metų, jie tarsi išnyko".

E.Datis sakė, kad nors kai kurios lietuvių išeivių organizacijos Brazinskus buvo paskelbusios didvyriais ir didžiausiais kovotojais su Lietuvą okupavusia Sovietų Sąjunga, taip manė toli gražu ne visi jos tautiečiai.

"Daug žmonių negailėjo jiems liaupsių, - sakė ji. - Tačiau kiti jų pabėgimą vertino kitaip. Žinia, jie norėjo ištrūkti į laisvę, tačiau jų pabėgimas kainavo merginos gyvybę".