Policijos pareigūnų duomenimis, 69-nerių panevėžietė sukčiui atidavė 43 295 litus, tačiau apie tai neprisipažino nei uniformuotam pareigūnui, nei kriminalistui. Tai didžiausia šiemet Panevėžyje sukčiavimu įgyta pinigų suma.
Spalio 22 d. panevėžietei laidiniu telefonu paskambinęs vyras prisistatė Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnu. Patikinęs, kad per moters sąskaitą „plaunami“ pinigai, paprašęs mobiliojo telefono numerio sekantiems kontaktams, ėmė kasdien skambinti ir prašyti internetinės bankininkystės kodų. Tariamas pareigūnas kasdien griežtai įspėdavo moterį niekam nieko nesakyti, net pareikalavo, kad moteris pati pasirašytų raštelį apie tai, kad niekam nepasakos apie bendradarbiavimą su tariama STT.
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato pareigūnai sukčiavimo klausimais glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvoje veikiančiais bankais, keičiasi informacija, todėl, gavę pranešimą iš banko apie iš moters sąskaitos atliekamus pervedimus, nuvyko pas 69-nerių panevėžietę.
Moteris ir uniformuotam pareigūnui, ir kriminalistui tiesos nepasakė, tikėjo tik tariamu STT pareigūnu. Iki spalio 28 dienos „padėdama“ tariamam STT pareigūnui, ji atidavė 43 295 litus. Įtariama, kad ir iš sąskaitos kitame banke taip pat paimta daugiau nei 4 000 litų.
Tik tada, kai pareigūnai paskambino moters sūnui, ji atskleidė tiesą.
Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį („Sukčiavimas“) ir 215 straipsnį („Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas“).
Policija ir bankai dar kartą perspėja gyventojus – elektroninės bankininkystės kodų pareigūnai nei telefonu, nei atvykę nereikalauja, kiekvienas jų savininkas, sudarydamas su banku elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo sutartį, pasirašo ir įsipareigoja, kad niekam jų neatskleis, tad ir privalo taip elgtis.