Įtariant šiuo nusikaltimu M. Petryla buvo kurį laiką suimtas, tačiau vėliau paleistas į laisvę. Šiuo metu jam uždrausta išvykti iš šalies. „Įtarimai man nepanaikinti, bet jau pusę metų su manimi jokie procesiniai veiksmai neatliekami“, - DELFI aiškino kartą teistas vyras.
Savo kaltę neigiantis M. Petryla viliasi, kad pareigūnai jam panaikins įtarimus. „Juk jeigu kas nors atsitinka, iš karto mane sulaiko“, - aiškino kartą už nešaunamojo ginklo (peilio) laikymą nuteistas vilnietis.
Apkaltino vagyste iš V.Milaknio namų
Kol prokurorai dar nepadėjo taško garsioje inkasatorių byloje, M. Petryla nusprendė juos „pamokyti“ – Vilniaus apygardos teismui įteikė ieškinį dėl 100 tūkst. Lt neturtinės ir 6 tūkst. Lt turtinės žalos atlyginimo. Šią sumą jis tikisi prisiteisti iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas ir Teisingumo ministerija.
Galimybė bylinėtis su valstybe M. Petrylai atsirado po praėjusiais metais priimto jam palankaus Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas vyriškį pustrečių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė nepagrįstai ir dėl kaltinimų vagyste M. Petrylai paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.
Vagyste iš buvusio ūkio ministro bei LRT generalinio direktoriaus Valentino Milaknio namų (buvo pavogta įvairių daiktų už 70 tūkst. Lt) apkaltintas M. Petryla sugebėjo įrodyti, kad nieko bendro su nusikaltimu neturi. Už tai buvo nuteistas jo brolis Darius.
Išteisinamojo nuosprendžio M. Petrylai prokurorai neskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), todėl vyriškis nusprendė iš valstybės prisiteisti galimai patirtą žalą. Reputacijos pablogėjimą ir partirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus vyriškis įvertino 100 tūkst. Lt. Be to, jis prašo priteisti 6 tūkst. litų, kurių jis negavo iš darbdavių suėmimo metu.
„Manome, kad tai protinga suma, kuri galėtų ieškovui atlyginti patirtą žalą“, - aiškino ieškovui atstovaujanti advokatė Laura Juozumaitė.
Ji tikino, kad M. Petrylai teismas net 4 mėnesiams be teisinio pagrindo skyrė suėmimą, o vėliau – ir nuteisė.
„Pagal tokius motyvus, kuriais vadovavosi prokurorai siūlydami M. Petrylą suimti, galima už grotų uždaryti bet kurį Lietuvos pilietį“, - advokatė tikino, kad skirdamas suėmimą teismas rėmėsi tik įstatymuose numatytomis tezėmis.
Pasak jos, M. Petrylą pareigūnai buvo sulaikę ir atlikdami kitus tris ikiteisminius tyrimus, tačiau vėliau įtarimus panaikindavo.
Sulaikė, kai atvyko į policiją
M. Petryla aiškino, kad jį pareigūnai sulaikė iš karto, kai jis, sužinojęs apie brolio sulaikymą, atvyko išsiaiškinti į policiją.
„Mano versijos niekas negirdėjo, jie darė taip, kaip jiems reikėjo, - Vilniaus apygardos teisme kalbėjo ieškovas. – Vėliau mane teismas išteisino, bet vis tiek esu kaltas? Kreipiausi į teismą, nes noriu žinoti, kuo aš buvau kaltas. Gyvenu dorai, mano vaikystėje buvo dėmė, tai negi už tai turiu būti persekiojamas visą gyvenimą“.
Vienoje nekilnojamo turto bendrovėje vadybininku dirbantis vyriškis teigė, kad dėl suėmimo prarado savo sūnų – esą žmona nusprendė, kad nepilnametis negali su juo gyventi.
„Jeigu pareigūnai nėra patenkinti manimi, tegul tiesiai šviesiai pasako – galiu atsisakyti pilietybės ir išvažiuoti iš Lietuvos, - bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjančiai teisėjai Rūtai Burdulienei aiškino M. Petryla. – Visi sako, kad esu kaltas tik todėl, jog turiu tokį vardą ir pavardę. Jeigu dabar mano laiptinėje kas nors atsitiks, vėl mane sulaikys ir apkaltins?“
Jeigu viskas būtų aišku, policijos nereikėtų
„Vien prokuroro nurodytais motyvais žmogui laisvė nėra atimama, - su M. Petryla nenorėjo sutikti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša. – Skiriant suėmimą nebūtina turėti tiek įrodymų, kiek reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, išteisinamąjį nuosprendį ieškovui priėmęs Apeliacinis teismas nenustatė, kad jam buvo skirtas neteisėtas suėmimas“.
Pasak Teisingumo ministerijos atstovo Ramūno Valatkos, įtariamajam suėmimą teismas skyrė, nes pareigūnams reikėjo atlikti įvairius procesinius veiksmus.
„Pradėjus tyrimą neįmanoma žinoti visų aplinkybių, todėl ir atliekamas tyrimas – jeigu viskas būtų aišku kaip ant delno, tada išvis policijos nereikėtų“, - Policijos departamento atstovas Egidijus Šiaudikis taip pat nesutiko su M. Petrylos ieškiniu valstybei.
Iššoko iš šeštojo aukšto
Ar Vilniaus apygardos teismas inkasatorių apiplėšimu įtariamam vyriškiui priteis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, Vilniaus apygardos teismas ketina paskelbti beveik po dviejų savaičių.
„Lietuvos rytas“ buvo skelbęs, kad prieš kelerius metus M. Petryla buvo įtariamas žmogžudyste, tačiau pareigūnams ilgai jo nepavyko surasti. Kai buvo nustatyta jo slėpimosi vieta viename Kauno bute, „Aro“ kovotojai išlaužė buto duris ir įsiveržė į vidų. M. Petryla nieko nelaukdamas šoko per šeštojo aukšto langą.
Tuomet butą šturmavę pareigūnai buvo įsitikinę, kad M. Petryla užsimušė, ir neskubėdami nuėjo pasiimti lavono.
Tačiau kai kovotojai nusileido laiptais, M. Petrylos jau nebuvo – buvo likę tik batai.
Įtariamasis būtų pasprukęs, bet bėgdamas basas į stiklus įsipjovė koją – pagal kraujo pėdsakus pareigūnai po gero pusvalandžio vyriškį aptiko tupintį krūmuose.