Vyriškis užsukdavo ir į kai kurias parduotuves bei automobilių stovėjimo aikšteles. Sukčius dažniausiai taikėsi į smulkius prekeivius, kuriuos buvo lengviau prigąsdinti ir apgauti.
Dėdavosi solidžiu tikrintoju
Tikrindamas, ar kioskininkai turi privalomus gesintuvus, J.Ragauskas sudarydavo pareigingo ir reiklaus darbuotojo įspūdį.
Pateikęs įmonės „Royal" pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad turi teisę tikrinti, kaip laikomasi priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, sukčius imdavo čiupinėti gesintuvus.
J.Ragauskas pirmiausia žiūrėdavo, ar nepasibaigęs gesintuvo galiojimo terminas, po to prietaisą pakilnodavo ir kompetentingo asmens balsu pareikšdavo, kad yra problemų. Tai terminas pasibaigęs, tai gesintuvas nepilnas, jį reikia papildyti.
Buvo galima derėtis
Kioskų darbuotojai stengdavosi su priekabiu tikrintoju kuo greičiau susitarti, kad nereikėtų dėl gesintuvų gaišti laiko.
J.Ragauskas, kartais prisistatydavęs ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnu, reikalaudavo mokėti baudą arba mokestį už gesintuvo galiojimo termino pratęsimą. Už gesintuvo tikrinimą aferistas imdavo nuo 7 iki 40 litų. Prekeiviai stengdavosi nusiderėti ir kai kuriems tariamą baudą pavykdavo susimažinti.
Palikdavo netikrą dokumentą
Jei prekeivis pareikalaudavo mokesčio dokumentų, sukčius išrašydavo savo individualios įmonės „Royal" sąskaitą-faktūrą bei kasos pajamų orderį. Iš tikrųjų ši įmonė nieko bendra su priešgaisrine apsauga neturi. Jai priklauso viena kirpykla bei automobilių stovėjimo aikštelė.
J.Ragauskas išnaršė daugiausia kioskų pristatytas sostinės vietas Kalvarijų bei Savanorių gatvėse, Pilaitės rajone, prie Šeškinės prekybos centro.