Vanduo - ne švariausias
Korespondentų pakalbintas pro šalį ėjęs Ėriškių gyventojas Juozas sakė, jog tokio įvykio nėra buvę daugelį metų. „Jau prieš porą dienų pastebėjome gaištančias žuvis. Prie kranto vakar gulėjo beveik tris kilogramus svėrusi lydeka“, - pasakojo pašnekovas. Pasidairius po tvenkinio pakrantę, pavyko užtikti nemažai negyvų žuvų - visai mažų ešerių ir kiek paūgėjusių lydekų bei daugiau nei pusės metro ilgio karpį. Manoma, kad kai kurios žuvys pakrantėje guli jau senokai - nuo jų dvelkė blogas kvapas, luposi žvynai.
Žvejojęs Mantas pasakojo, kad šiame tvenkinyje apskritai sunku ką nors sumeškerioti, nes vanduo čia nešvarus.
„Toliau nuo gyvenvietės jau galima šį tą sužvejoti“, - sakė žvejys.
Gyventojai tegali spėlioti
Ėriškiečiai vakar spėliojo, kas galėjo sukelti tokią ekologinę nelaimę. Ponas Juozas PB sakė panašią nelaimę atsimenantis tik prieš dešimt metų. „Tada į tvenkinį kažkas išpylė chemikalų, bet nemanau, kad dabar būtų kažkas panašaus, nes žuvys negaišta masiškai“, - svarstė vyras. Ėriškių gyventoja Ona, gyvenanti prie pat tvenkinio, nugaišusių žuvų sakė kol kas pastebėjusi labai nedaug.
„Prie mano namų negyvų žuvų beveik nematyti, - kalbėjo moteris. - Manau, tai galėjo būti ir brakonierių darbas, nors to Ėriškiuose nebuvo jau seniai“. Žvejys Mantas irgi neatmeta galimybės, kad žuvų gaišenos pakrantėse galėjo atsirasti dėl brakonierių kaltės: „Pakrantėje gyvena žmogus, kartais brakonieriaujantis elektra, tai žuvys galėjo nugaišti ir dėl to“.
Deja, pašnekovas nesutiko nurodyti brakonieriaujančio asmens.
Teršalai iš Ramygalos?
Ėriškių žemės ūkio bendrovės reikalų valdytojas Juozas Juzėnas apie gaištančias žuvis sužinojo tik iš žurnalistų.
„Nė nenumanau, kodėl taip galėjo atsitikti, nes jau labai seniai nieko panašaus nebuvo nutikę“, - stebėjosi PB pašnekovas.
Valdytojas užtikrino, kad teršalai tikrai negalėjo nutekėti iš šalia esančios žemės ūkio bendrovės, nes ant vandens būtų aiškiai matyti teršalų dėmės.
J.Juzėnas spėliojo, kad galėjo atitekėti ir iš Ramygalos, nes Upytės upelis, kuris ir yra užtvenktas Ėriškiuose, teka būtent iš ten. „Tvenkinyje kaupiasi visi nešvarumai, atnešti upės, todėl gali būti, kad teršalus kas nors išpylė ir Ramygaloje“, - sakė J.Juzėnas.
Specialistai tikrina
Pranešimą apie gaištančias žuvis vakar gavo ir Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vedėjas Antanas Gailiušis. Specialistas sakė, jog jau penktadienio popietę buvo paimti tvenkinio vandens mėginiai. Jie bus tiriami laboratorijoje. Rezultatai turėtų būti pateikti jau šios savaitės pradžioje.
A.Gailiušis PB sakė, kad bus patikrintas ir deguonies lygis, nors vedėjas atmetė deguonies trūkumo galimybę.
„Kai Lietuvoje tvyrojo karščiai, tokia galimybė gal ir buvo, tačiau dabar, kai lyja ir vandens lygis vėl normalus, deguonies trūkumo neturėtų būti“, - patikino specialistas.
Pasak A.Gailiušio, šeštadienį Ėriškių tvenkinio pakrantė dar kartą buvo patikrinta.
„Jei artimiausiomis dienomis nerasime naujų nugaišusių žuvų, reikš, jog tvenkinyje buvo vienkartinė tarša arba kažkas brakonieriavo. Viską sužinosime po laboratorinių vandens tyrimų“, - sakė jis.
Panevėžio rajono vandens telkinių tarša nėra tiriama reguliariai. Tokie tyrimai atliekami tik gavus gyventojų pranešimus ar specialų užsakymą.