Įsivaizdavau, kad turgavietėse jų įsigysiu labai lengvai – paklausiu senos bobutės ir ji man tikrai pasakys, kur turėčiau eiti. Kadangi pati nerūkau, neįsivaizdavau, kaip tų cigarečių reikėtų prašyti, ką sakyti, kad pardavėjas neįtartų, kad rūkalus perku pirmą kartą gyvenime.
Pirmiausiai patraukiau prie pensijinio amžiaus moterų Jotvingių turguje. Galvojau: jos mėgsta paplepėti, man, tvarkingai merginai, pašnabždės, kur slepiasi pigesnės cigaretės. Nieko panašaus! Bobutės tarpusavyje įtariai susižvalgė ir pasakė: „Vaikeli, čia jau policija visus išgaudė. Anksčiau pardavinėdavo, o dabar nieko nėra“.
Nusprendusi, kad arba močiutės man bijo išduoti kokią nors savo draugę, arba šitas turgus per mažas, nepraradau vilties ir skubėjau į Jazminų turgavietę. Sunku patikėti, kad turguje nėra žmonių, prekiaujančių cigaretėmis.
Jazminų turgavietėje apie cigaretes teiravausi pažįstamos. „Anksčiau čia cigaretes pardavinėdavo sena močiutė, bet ji įkluvo policijai. Dabar tris kartus per savaitę turguje su krepšiu praeina viena moteris paslapčia siūlydama jų nusipirkti“, - pasakojo prekybininkė Janina.
Kada turguje vėl užklys kontrabandinių cigarečių pardavėja – neaišku. O aš jau slampinėjau daugiau nei valandą. Paklausiau dar pas keletą prekybininkų, bet ir tie sakė nieko nežinantys.
Griebiausi paskutinio šiaudo. Pažįstamas senukas kažkada pasakojo, kad Žiburio gatvėje, pastate, vietinių vadinamame brazilka, galima nusipirkti ko tik nori: cigarečių, pilstuko, net kvaišalų.
Taigi atkeliavau prie ne kaip atrodančios brazilkos. Ant suoliuko sėdėjo iš pažiūros pagiringas, cigaretės dūmą traukiantis vyriškis. Išgirdęs, ko ieškau, vyriškis tik gūžčiojo pečiais ir tikino neįsivaizduojantis, kas čia gali parduoti rūkalų. Pastebėjau, kad pats rūko cigaretes „Fest“ , vadinasi, man nieko nesako tyčia.
Nusprendžiau, kad jei jau brazilkos gyventojai neišduoda, kur perka cigaretes, tai patys pardavėjai pirmą kartą matomam žmogui jų tikrai neparduos.
Į pagalbą pasikviečiau minėtą senuką, pažįstantį kai kuriuos brazilkos gyventojus. Tik jam tarpininkaujant pavyko nusipirkti pakelį baltarusiškų cigarečių „Fest“, kurios kainavo 5 Lt.
Pamatęs, kad turime bendrą pažįstamą, prabilo ir ant suolelio sėdėjęs atseit nieko nežinojęs vyras. Pasirodo, jis jau „prisiminė“, kur prekiaujama cigaretėmis, tačiau jam 5 Lt už pakelį pasirodė brangu. Neabejojau, kad žino, kur jų parduoda dar pigiau.
Gatvėje pakalbinti rūkantys žmonės apie kontrabandines cigaretes turėjo skirtingas nuomones. Vieni tvirtino, kad rūkantiems nėra kitos išeities, kaip tik pirkti kontrabandines, nes parduotuvėje cigarečių kainos kosminės. Kiti sakė, kad cigaretes perka parduotuvėje, nes baltarusiškos itin prastos. „Geriausia visai nerūkyti ir nereikės skaičiuoti, kur pigiau“, - tvirtino alytiškis Gintautas.
O aš įsitikinau, kad neturint pažįstamų, pigesnių cigarečių nusipirkti sunkiai įmanoma. Bet visgi eksperimentas pavyko – per pusantros valandos kontrabandinių cigarečių įsigijau!